METODŲ MUGĖ!

Kviečiame į metodų mugę, kurioje puiki galimybė išsirinkti patį patraukliausią, įdomiausią metodą. Tai padaryti galite prie patikusio parašydami trumpą komentarą. Metodo autorius Jums apie jį papasakos išsamiau. Tačiau primename – tam, kad galėtumėte pakomentuoti, būtina užsiregistruoti! 

Mokymosi bendradarbiaujant metodas: „Padėkliukas“

Besimokantieji susėda grupėmis – pageidautina po keturis. Kiekviena grupė gauna didelį popieriaus lakštą (A3 formato ar didesnį) ir nupiešia „padėkliuką“.

1. Individualus darbas: kiekvienas grupės narys turi po laukelį lapo pakraščiuose, kuriame surašo savo mintis užduoties tema ir pasirašo po savo užrašais.

2. Grupinis darbas: tada grupės nariai aptaria užrašus ir susitaria dėl atsakymų ir rezultatų, kuriuos kaip bendrą rezultatą įrašo viduriniajame laukelyje. Visi pasirašo.

3. Pristatymas visiems: galiausiai visos darbo grupės pristato savo rezultatus visai auditorijai.

FORUMO DEBATAI

Tikslai -  mokytis kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, mokytis iš savosios patirties, labiau suvokti save ir aplinką, puoselėti etines,  pilietines nuostatas, tapti atviru, žmogiškąsias vertybes puoselėjančiu asmeniu.

Trukmė  20-45 min.

Privalumai

Debatuodamas moksleivis

visapusiškai plečia savo akiratį,

                         lavina intelektą,

           ugdo kalbėjimo auditorijai įgūdžius,

                            įgyja retorikos meno pagrindus.

                                                         Debatai ugdo mokinio asmenybę

Mokėdamas debatuoti žmogus

                      būna teisingai suprastas (iš pirmo karto),

                      aiškiai  reiškia savo mintis,

                      greitai „konstruoja“ įtikinamai skambančius argumentus

                       ir „atsikerta“ gerai pasiruošusiam priešininkui.

Debatai

 geras  naujos temos pristatymo, išeitos/ų  temos/ų apibendrinimo būdas.

         1.     METODO PAVADINIMAS

         BINGO

         2.     TRUKMĖ

        5 - 7 min.

         3.   APIBŪDINIMAS

      Puikus būdas patikrinti, kiek naujų žodžių mokiniai išmoko. Kiekvienam  mokiniui išdalinamos kopijos su žodžių sąrašu. Klausydami teksto, mokiniai turi išbraukti išgirstus žodžius. Kas pirmas išbraukia visus žodžius kopijoje, tas gauna tašką į kaupiamąjį vertinimą.

          1.     METODO PAVADINIMAS

         GRANDINĖLĖ

          2.     TRUKMĖ

        7 min.

         3.   APIBŪDINIMAS

         Mokiniai sėdi savo vietose. 
      Kiekvienas išsitraukia lapelį, kuriame užrašytas klausimas, o pas kitą atsakymas.
         Svarbu, kad grandinėlė nenutrūktų.

               1.     METODO PAVADINIMAS

          MOKINYS MOKINIUI

        2.   PRIVALUMAI

      Parašius atsiskaitomąjį darbą, skiriama pamokos dalis klaidoms taisyti. Pristatomas geriausiai parašęs darbą mokinys(niai), kuris konsultuos savo draugus, padės jiems. Kuo vertingas toks taikomas bendradarbiavimo metodas? Mokinys-konsultantas įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, įgyja pasitikėjimo klasės draugų tarpe. Tai stipriai motyvuoja stengtis, kitą kartą gauti vėl gerą (geriausią) įvertinimą. Mokiniai, taisydami klaidas, sulaukia pagalbos iš savo bendraamžio, jaučiasi saugiau. Jie turi galimybę ne tik pasigerinti savo pažymį, bet ir stengtis kitą kartą patiems tapti konsultantais ir būti pripažintiems bendraamžių. Kartu šis metodas ugdo atsakingą požiūrį į patikėtą darbą. Konsultavęs mokinys atsakingai praneša, ar visi gaus papildomą balą.

1.            METODO PAVADINIMAS

     Vientisas/dalinis

2.            TRUKMĖ

      5 – 10 min.

3.            TIKSLAS

  Metodo tikslas – pamoką organizuoti taip, kad įvairių veiksmų tobulinimo pratimus mokiniai atliktų dalimis, o išmokus mokama veiksmo ištisai.

4.            PRIVALUMAI

Vientisas metodas dažniausiai krepšinio technikos  veiksmams mokyti, Jo esmė ta, kad technikos veiksmo mokoma iš karto, neskaidant jo į dalis.

Dalinis metodas tinka tada, kai dalis mokinių negeba išmokti veiksmų vientisiniu mokymo metodu. Technikos veiksmas suskaidomas į dalis, tų dalių išmokstama atskirai, o paskui mokoma viso veiksmo ištisai. Veiksmą suskaldyti į dalis galima įvairiai: tą patį technikos veiksmą vienu atveju į daugiau dalių, kitu atveju- į mažiau. Tai priklauso nuo mokinių parengtumo  ir  kt. Atskirų veiksmo dalių mokoma dažniausiai ta seka, kuria jos eina atliekant visą veiksmą. Tačiau gali būti laikomasi ir kitokio principo: pirma mokoma svarbiausios veiksmo dalies ir pan.

Taktikos, ypač komandinės taktikos veiksmų, žaidimo derinių mokoma daliniu metodu.

          1.     METODO PAVADINIMAS

     DOMINO

          2.     TRUKMĖ

      5 – 10 min.

          3.     TIKSLAS

  Sąvokų, temos, skyriaus kartojimas.

          4.     PRIVALUMAI

 Metodą galima taikyti darbui grupėse (rungtyniavimas tarp grupių) arba į bendrą          veiklą vienu metu įtraukti visus mokinius (šiuo atveju kortelės ne dėliojamos, o            garsiai skaitomi klausimai ir atsakymai, mokiniai mokosi atidžiai klausyti ir pateikti      tikslų atsakymą).

          1.     METODO PAVADINIMAS

     Pratimų kompleksų metodas

          2.     TIKSLAS

Tikslas – sudaryti sąlygas intensyviam, akcentuotam  technikos veiksmų ir jų derinių tobulinimo būdams, tam tikrą laiką naudojant tuos pačius kompleksų pratimus, tobulinančių visų pirma vieną kurį nors veiksmą.

          3.     PRIVALUMAI

      Taikant šį metodą:

        §  Didinamas atliekamų technikos veiksmų skaičius, jų įvairumas, intensyvumas ( iki       16 veiksmų per min.);

§                 §  Didėja pratybų motorinis glaudumas (iki 93 proc.);

§               §  Mokytojui  nereikia pratybų metu spręsti organizavimo klausimo, todėl daugiausia        dėmesio jis gali skirti moksleiviams  mokyti;

§                 § Ugdomas mokinių  savarankiškumas.

Atsižvelgiant į amžiaus savybes bei  pamokos  uždavinius šis metodas dažnai taikomas. Sudarant pratimų kompleksus, vadovaujamasi tokiu principu: vienose pratybose tobulinami vienas du technikos veiksmai, įvairiai juos derinant su kitais veiksmais.

          1.            METODO PAVADINIMAS

     Pasirink ir parodyk

2.       TRUKMĖ

10 minučių

3.       TIKSLAS

   Įsiminti dailės rūšis, žanrus, technikas ir kt., mokytis orientuotis dailės įvairovėje.

4.       PRIVALUMAI

                Mokytojas iš karto mato mokinių žinias.

5.       METODO APRAŠYMAS

  Mokiniai ant  stalų turi įvairių reprodukcijų rinkinius. Mokytojas prašo parodyti pvz. istorinio žanro kūrinius, peizažus, reljefus, spausdintinės grafikos kūrinius ir pan. Mokiniai pakelia pasirinktą reprodukciją. Mokytojas trumpai komentuoja.

1.     METODO PAVADINIMAS

     D. Bertrand ir F. Ploquin metodas rašymo įgūdžiams formuoti

2.     TIKSLAS

      Šio metodo tikslas pakeisti mokinių požiūrį rašymą ir palengvinti rašymo procesą.

Mokiniui yra duodama medžiaga, iš kurios jis gali „padaryti“ tekstą, pvz., pateikiama lentelė, kurioje mokinys gali atrasti vietos, laiko, aplinkos glaustų aprašymų:

Vieta	Laikas	Momentas	Aplinka
Maža pilnut pilnutėlė klasė	Dvi dienos prieš vasaros atostogas	Rytą, vos atėjus	Tyla
Sporto salė	Vėlyvas ruduo	Baigiantis popietei	Šokių repeticija
Laiptai	Po Kalėdų	Prieš pietus	Klegesys

Pasirinkęs jam patikusias vietos, laiko, aplinkos,momento detales, jis laisviau komponuoja istoriją, jo vaizduotė apibrėžia konkrečią situaciją- mokinys lengvai įsivaizduoja, kas ir kaip gali vykti toje aplinkoje.

9 klasėje galima pateikti lentelę ir personažui aprašyti:

Fizinės savybės	Drabužiai	Elgesys	Būdo savybės
Mažo ūgio, apvalaus raudono veido, nerimastingų akių	Geltoni sportinukai, kelnės, striukė,juodi batai	Kandžioja lūpas	Drovus, pasigailėtinas
Blyškios odos liguistas išstypėlis	Išblukę džinsai, šalikas	Barbena pirštais	Atsipalaidavęs
T.t

Vietos, laiko ir personažo charakteristikos leidžia mokiniui dėlioti istoriją, jam tarsi nereikia galvoti, jam nereikia rašyti teisingai, „iš savęs“- jis neverčiamas atsiverti, būti nuoširdus, jis gali rašyti laisvai, nekontroliuodamas savęs, bet jis vis tiek mokosi rašyti nuosekliai ir logiškai. Be to, jis mokosi teksto struktūros. Nagrinėdamas literatūros kūrinius, jis atpažįsta tas pačias teksto dalis kaip ir rašinyje.

11-12 klasių mokiniams taip pat taikomas šis metodas: mokiniams pateikiami 4-5 nesusiję sakiniai. Pvz.,

1. Kai jis atitraukė užuolaidą, pamatė, kad salotos dėžėje buvo sudygusios.

2. Peronas buvo tuščias, tik ant suolelio bolavo moteriškas šalis.

3. Upės srovė nešė surūdijusį sunkvežimio kėbulą.

4. Ji atidarė sunkias ąžuolines duris ir dingo už jų.

Šiuose sakiniuose mokiniai randa ne tik herojus, bet ir intrigą: kas nutiko jam ir jai, kuris atsidūrė prie sūkuringos upės ir t.t. Taip mokinys išmoksta kurti įvairių žanrų tekstus- miniatiūras, noveles, apsakymus. Jam lengviau sekasi analizuoti klasikinius ir modernius tekstus, nes jis lengviau pastebi detales, moka jas susieti, atrasti teksto potekstes.

Šią  užduotį galima transformuoti: tuos 4-5 sakinius paimti iš kūrinio (mokslinio teksto), kuris bus greit nagrinėjamas.  Sukurtus mokinių tekstus galima palyginti su originalu ir panagrinėti.

 

           1.       METODO PAVADINIMAS

     Aptark piešinį

2.       TRUKMĖ

      5 minutės (gali būti ir ilgiau, priklauso nuo kalbančių)

3.       TIKSLAS

      Lavinti mokinių kalbą užsienio kalbų pamokose.

4.       PRIVALUMAI

     Tarp mokinių vyksta gyvas bendravimas, lavinama kalba.

5.       METODO APRAŠYMAS

     Grupė mokinių (3-5)  turi savo piešinius arba paveiksliukus tam tikra tema. Jie turi aptarti piešinius (paveiksliukus). Prieš kalbėjimą mokiniai gali pasiruošti. Mokytojas gali duoti frazes, žodžius, kuriuos mokiniai naudos pokalbyje. Gali būti paskiriamas vedantysis, kuris vadovaus pokalbiui.

   

       1.     METODO PAVADINIMAS

     PROTO ŠTURMAS

    

      2.     TRUKMĖ

      Apie 5 min., kartais ilgiau, priklausomai nuo temos; pradedant naują temą.

            3.     TIKSLAS

      Tikslas - išsiaiškinti, ką mokiniai jau žino, ar mano, kad žino apie pvz. reiškinį ar naują sąvoką. Lentoje užrašau raktinį žodį, o mokiniai vardija viską, kas su tuo žodžiu asocijuojasi. Aptariam visus variantus, o apibendrindama kartu su mokiniais suformuluoju teisingą sąvokos, reiškinio ar proceso apibrėžimą.

  

    1.   METODO PAVADINIMAS

   Abipusis mokymas

         2.   TIKSLAS

Šį metodą taikau 9- tų klasių mokiniams, kuriems sunkiai sekėsi suprasti skaitomus tekstus, ir laikau vienu veiksmingiausių mokymosi metodų. Jis pagrįstas struktūruotu mokytojo ir mokinių pokalbiu skaitant ir aptariant tekstą nedideliais fragmentais, dažniausiai pastraipomis.

Taikant šį metodą mokymasis vyksta dviem lygiais: mokomasi teksto turinio ir kartu mokomasi suvokimo strategijų: apibendrinimo, klausimų kėlimo ir aiškinimosi. 

         3.   PRIVALUMAI

           Kiekviena taikoma strategija turi savo tikslus. Apibendrindami mokiniai mokosi nustatyti svarbiausią informaciją. Formuluodami klausimus mokiniai pirmiausia taip pat turi nustatyti svarbiausią informaciją, o tada suformuluoti su ja susijusį aiškų klausimą. Aiškinimasis ypač svarbi strategija tiems, kurie turi teksto supratimo sunkumų. Įprastai tokie mokiniai nėra įgudę stebėti savo suvokimo ir iš esmės skaitydami ir nesuprasdami teksto dalies nejaučia diskomforto. Skaitymo tikslu jie laiko teksto perskaitymą, o ne supratimą. Skatinami nurodyti neaiškias vietas ir jas aiškintis, tokie mokiniai įgyja supratimo, kad tekstas gali būti neaiškus dėl įvairių priežasčių ir yra būdų tiems neaiškumams išsiaiškinti.

            Abipusio mokymo metodas dažniausiai taikomas dirbant su informaciniais tekstais. Tačiau jis gali būti taikomas ir grožiniam tekstui aptarti. Tada mokytojo užduotis galima šiek tiek modifikuoti. Prasminga, be aptartų strategijų, mokinių dar prašyti taikyti įsivaizdavimo strategiją – žodžiais nusakyti, ką jie įsivaizduoja perskaitę grožinio teksto dalį.

   1.   METODO PAVADINIMAS

   Skaitymo rateliai

         2.   TRUKMĖ

1       pamoka

3.   EIGA

           1.     Brainstorming: minčių lietus. Mokiniai pagal paveiksliukus spėlioja, apie ką gali būti tekstas.

Neteisingų atsakymų nėra. (apie 2-3 min)

             2.     Padalinti klasę/grupę į 4:

    1.     Summarizers: kas gali apibendrinti tekstą.

  2. Words masters: tie, kas ieškos ir vers nežinomus žodžius, patartina silpniausius mokinius kartu, jie paruošia žodžių sąrašą.

     3.     Connectors: kas pasakos tekstą pirmu asmeniu.

     4.     Culture vulture: kas randa informaciją apie panašius Lietuvos žmones.

Duoti fiksuotą laiką, kuris priklauso nuo mokinių gebėjimų.

             3.     Pamokos eiga:

             4.     Summarisers apibendrina tekstą

      5. Words masters  pristatomi nežinomi žodžiai su vertimu arba definicijom (stipresniems mokiniams)

             6.     Connectors pasakoja istoriją.

             7.     Culture vulture pristato naują informaciją.

Išbandžiau su 2 grupėmis, per vieną pamoką neužteko laiko, liko Culture vulture kitai pamokai.

Variantų yra daug: naujienų reporteriai, TV laidos ir t.t.