Kviečiu pasiklausyti

 

Anglų kalbos mokytoja metodininkė Jolanta Klipčiuvienė

Klasės valandėlė PAGALBA SKRIAUDŽIAMAJAM

 

Švenčionių r. Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos 10b klasės Olweus užsiėmimo  klasės valandėlė

Užduotis parengė 10b klasės auklėtoja Vilhelmina Urbonienė

 

                  PAGALBA SKRIAUDŽIAMAJAM

Tikslas: padėti mokiniams pasijausti svarbiems, nebijoti prabilti apie problemas ir surasti po vieną – du atramos taškus klasėje.

Lentoje spausdintinėmis raidėmis užrašytas žodis

SKRIAUDŽIAME

Ant įtempto siūlo per lentą sudėti ardomi mezginiai

Įvadas į temą

Kokios asociacijos kyla perskaičius šį žodį? Kodėl pakabinti keisti mezginiai?

Mokiniai atsako, kad atrado naują žodį AUDŽIAME, o mezginius ardome.

Tikslas: suprasti ir atpažinti kito būseną, įtvirtinti empatijos pradus savyje.

Klasės valandėlė pradedama testu „Kas kalčiausias?“

Mokiniams pasiūloma sunumeruoti lapą iki 4 ir įrašyti į norimą vietą šiuos žodžius, o šalia šių žodžių prie vieno iš jų įrašyti savo vardą:

Kiekvienas, Kažkas, Bet kas, Niekas.

1.

2.

3.

4.

Kai mokiniai sunumeruoja, porose aptaria, kodėl, būtent, šį žodį pritaikė sau.

Išklausę tekstą, permąsto, kurioje vietoje buvo JIS PATS.

 

Tai istorija apie keturis žmones, kurių vardai buvo Kiekvienas, Kažkas, Bet kas ir Niekas.

Buvo labai svarbus dalykas, kurį atlikti paprašė Kiekvieno.

Kiekvienas buvo įsitikinęs, kad Kažkas padarys. Bet kas tai galėjo padaryti, bet Niekas nedarė.

Kažkas supyko, nes tai buvo Kiekvieno darbas. Kiekvienas galvojo, kad Bet kas tai gali, bet Niekas nesuvokė.

Baigėsi tuo, kad Kiekvienas kaltino Kažką, tuo metu, kai Niekas nepadarė to, ką Kiekvienas galėjo padaryti.

 Auklėtojai perskaičius tekstą, vyksta diskusija.  Kas yra tikras draugas? Ar galima turėti paslapčių nuo draugų? Kodėl? Ar galima kritikuoti draugo mintis, poelgius ir nesugadinti draugiškų santykių? Kokios priežastys lemia, kad draugai įniršta, nusisuka arba kerštauja?

Mokytoja paima 3 obuolius ir kiekvienam išdalina po dantų krapštuką, sakydama, kad prieš  į obuolį įbesdami krapštuką, ištartų klasioko vardą, kuriam sakys nuoširdų ATLEISK, DOVANOK arba ATSIPRAŠAU.

Klasėje mažiausiai krapštukų gavo ATLEISK, o tai reiškia, kad neliko žodžio skaidymui laisvės: AT – LEISK. Mokiniai suprato, kad ištarti ATLEISK sunkiausia, nes daugiau negalėsi elgtis netinkamai.

Išdykėliai subedė į žodį DOVANOK: DO – VANOK – VA- NOK. Permąstę suprato, kad ir kartais susikumščiuojama ir apsižodžiuojama, nes dar reikia užaugti iki NOK.

ATSIPRAŠAU gavo ypatingą pagarbą iš mergaičių, nes dauguma mergaičių įbedė savo krapštukus į šį obuolį, o prasmę mokytoja išaiškino taip:

ATSIPRAŠAU: ATSI – PRAŠAU – P- RAŠAU- ŠAU...KIU. Todėl mergaitės ir linkę garsiai reikšti emocijas.

Mokytoja išdalino visiems po saldainį ir liepė išeiti iš klasės, o į klasę įeidavo po vieną, padėti saldainį tam mokiniu, kurį yra įžeidę. Padėję saldainį vėl sugrįždavo į koridorių. Smagu, kad auklėtojos nuomonė sutapo su mokinių atsiprašymu. Daugiausiai saldainių gavo tie mokiniai, kurie buvo patyrę skriaudą. Nesvarbu, kad saldainių gavo daug, svarbu, kad visi, susikibę rankomis, nutiesėme draugystės tinklą, ardydami seną mezginį. Visi prisimins, kad iš seno mezginio gali gimti naujas drabužis, iš susipykusių klasiokų, šeimos narių – užauga tikri draugai.  Paklausus, kas papasakos apie šią valandėlę namuose, pasakė, kad visi.

 Klasėje visą savaitę savo lėkštutėse gulėjo obuoliai – ežiukai, o nusižengę draugystės sampratai, tyliai didino spygliukų skaičių. Po savaitės obuoliai supuvo.

Kitą klasės valandėlę peržiūrėjome nuotraukas, kurios gimė šio užsiėmimo metu.

Mokiniai užrašė ir po mintį – atsakymą:

KAS DAUGIAU SVERIA – TAIP ar NE?

 

 Atsakymai pasitarnavo kitai klasės valandėlei

Respublikinis užsienio kalbų (anglų. vokiečių, rusų) ir informacinių technologijų plakatų projektas, skirtas Europos dienai paminėti

 

  Europos dieną, kuri švenčiama kiekvienų metų gegužės 9-ąją, džiaugiamasi taika ir vienybe Europoje. Ginti taiką – visų pasaulio tautų reikalas. Nepaisant pastangų, stiprėja kurtinantis karų ir konfliktų triukšmas, pandemijų mastu plinta ligos. Šiandien nuolat girdimas šauksmas prašant taikos. Nėra kelio į taiką, TAIKA yra keliai. Taika – laimės, ramybės, pastovumo akimirka ir yra labiausiai mylimas, ieškomas gėris. Projekto  organizatorius – Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazija, projekto vadovės – mokytojos Nijolė Vainorienė ir Alina Bura.
           Vasario – balandžio mėnesiais projekto dalyviai kūrė el. plakatus ar piešė plakatus  su šūkiu ,,PEACE IS ALWAYS BEAUTIFUL.“, ,,FRIEDEN IST IMMER SCHÖN.“, ,,МИР ВСЕГДА ПРЕКРАСЕН“.
Projekto tikslai:
ugdyti mokinių sąmoningumą siekti laisvės, saugumo ir teisingumo, užtikrinant saugią aplinką;
ugdyti mokinių komunikacinę, socialinę ir kultūrinę kompetencijas;
ugdyti mokinių sampratą apie taiką;
tobulinti mokinių užsienio kalbų žinias;
skatinti kūrybiškai naudoti įvairius IKT įrankius kalbos mokymosi procese;
skatinti ir plėtoti informacinių technologijų pažinimą;
ugdyti kūrybiškumą ir meninę saviraišką. 
Sulaukėme plakatų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.

 

Integruota pamoka-išvyka TRIP TO THE SEA

 Balandžio 7-8 d. kūno kultūros, anglų ir rusų kalbų mokytojos D. Panavienė, J. Rimkienė ir V. Urbonienė organizavo 9-10 klasių pamoką-išvyką į pajūrį. Dalinamės pamokos pristatymu:
https://docs.google.com/presentation/d/1o32ALVula994iO7Rw1q-qqsdmoLgPs9m/edit?usp=sharing&ouid=116327576183306283670&rtpof=true&sd=true

RUSŲ KALBOS DIENA MOKYKLOJE

            Kiekviena kalba turtinga savo kalbos grožiu, unikalumu, nepakartojamų patarlių, posakių,  greitakalbių raiška.
Rusų kalbos mokytojos metodininkės V. Urbonienės mokiniai pravedė rusų kalbos dieną mokykloje. Gabūs ir talentingi šeštokai Olivija S., Sofija S., Enrikas R. vedė penkias pamokas vyresnių klasių mokiniams. Mokiniai sprendė kryžiažodžius, mokėsi greitakalbių, stengėsi įminti mįsles, susipažino su pasakų veikėjais bei išmoko pasaką „Katinas išminčius“.
Refleksijos metu patys dalyvavo užduočių atlikime gyvai.
Čestuškų sąskambį, greitakalbių grožį ir minties lavinimą ilgai primins išmokti ketureiliai.

PADLET internetinis įrankis

PADLET – nuostabus internetinis įrankis, kurį dažnai naudoju pamokoje siekdama  gauti grįžtamąjį ryšį iš mokinio – kas pavyko, kas nepavyko, ko pamokoje mokiniai išmoko.

Padlet platformoje mokytojui reikia susikurti paskyrą, pasidalinti savo sukurtos erdvės nuoroda su mokiniais ir mokiniai ten publikuoja savo atsakymus į duotą klausimą, kuria projektus, pristato savo darbus grupėse, porose ir t. t.. Padlet erdvė tinka ir trumpoms apklausoms, ir skelbimams, minčių bei idėjų mainams, refleksijai, diskusijoms. Jau daugelį metų naudojuosi Padlet ir savo profesinio tobulėjimo srityje kurdama mokymosi dienoraščius.

 

Zita Karneckienė

Anglų ir vokiečių kalbų mokytoja

Planšečių panaudojimo galimybės ugdymo procese

Dalinuosi savo internetine siena PADLET. Čia rasite idėjų, kaip galima panaudoti planšetes savo pamokose, popamokinėje veikloje ar savo asmeninio profesinio tobulėjimo srityje kuriant mokymosi dienoraščius. :) 

Su meile,
Zita Karneckienė
https://padlet.com/karneckiene/gb6ctda39dly

Mokytoja J. Rimkienė dalinasi

https://docs.google.com/presentation/d/1jBzU95DBQusADsglbHzU3pe1OR1p0sZK/edit?usp=sharing&ouid=116327576183306283670&rtpof=true&sd=true

Ar sutinkate?

 

Vertimo menas

Šiandienos švietimo prioritetas – gera pamoka. Daug apie tai kalbama, rašoma, tikėtina, daug gerų pamokų ir vyksta. Bet viena yra matyti ar girdėti apie jas, o kita – patirti gerą pamoką. Kad būtų drąsiau ir smagiau, kartu planuodamos ir dalydamosi atsakomybe už pamokos kokybę, atvirą integruotą anglų-lietuvių kalbų pamoką „Vertimo menas“ 2021 m. lapkričio 26 dieną  10 klasėje pravedė anglų kalbos mokytoja metodininkė Zita Karneckienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Asta Činčikienė.

 Sunkiausi ir daugiausiai laiko pareikalavę buvo paruošiamieji darbai. Pasirodo, ne taip lengva suplanuoti gerą pamoką, kurioje dirbtų ne mokytojas, o mokinys, kuri būtų aktuali ir nenuobodi šių dienų jaunam žmogui, puikiai įvaldžiusiam modernias technologijas, svajojančiam siekti karjeros aukštumų. Anglų ir lietuvių kalbos integracija pirmiausia atsispindėtų vertime, todėl ši idėja ir tapo pamokos tema. Pamokos pradžiai pasinaudojus etnolingvistikos žiniomis  buvo pasirinkta trumpa žaisminga situacija apie tai, kaip skirtingos tautos skirtingai mato ir interpretuoja supantį pasaulį. Toliau mokiniai susipažino su 10 svarbiausių  vertimo tezių, 5-7 iš kurių reikėjo panaudoti verčiant tekstą iš anglų į  lietuvių kalbą. Mokiniai dirbo grupėse po 4 savarankiškai pasiskirstę vaidmenimis, naudodamiesi internetiniais žodynais, pateikta užkoduota informacija QR kodų programėle, o atsiradus tarpusavyje neišsprendžiamoms problemoms, gavo mokytojų konsultacijas. Nebuvo nė vieno nedirbančio, bendromis grupės jėgomis pagaliau angliškas tekstas prakalbo lietuviškai. Visų grupių darbai pasitelkus Padlet platformą buvo įkelti į  išmanųjį ekraną, ten kartu buvo ir profesionalių vertėjų išverstas tekstas. Mokiniai matė skirtumus, įsivertino, aptarė, kiek ir kokių tezių panaudojo ir ką buvo galima daryti kitaip. Būta ir smagių diskusijų, kaip antai, ar gali laukti autobusas, kodėl anglai sodo namelį vadina pašiūre, ką mes darome su  mobiliuoju telefonu: baksnojame, liečiame, braukiame, tapšnojame ar…?

Taigi, ar gera buvo pamoka, jai pasibaigus gali pasakyti mokiniai ir vedę ar stebėję pamokas mokytojai. Labiausiai džiugina, kai mokiniai  diskutuoja, sako, kad nepastebėjo, kaip prabėgo laikas, kad buvo įdomu, kad buvo aišku, ką ir kaip turi padaryti, kad tai buvo jiems iššūkis, kurį daugiau ar mažiau pavyko įveikti. Po kolegialiai suplanuotos ir pravestos pamokos su pamoką stebėjusia direktoriaus pavaduotoja N.Kapačinskiene ir kolegomis nutarėme, kad pamokoje vyravo šiuolaikinės, geros pamokos paradigma, pasidžiaugėme  stipriosiomis pamokos pusėmis, kartu atradome ir naujų galimybių.