Švenčionių r. Švenčionėlių Karaliaus
Mindaugo gimnazijos 10b klasės Olweus užsiėmimo klasės
valandėlė
Užduotis
parengė 10b klasės auklėtoja Vilhelmina Urbonienė
PAGALBA
SKRIAUDŽIAMAJAM
Tikslas: padėti
mokiniams pasijausti svarbiems, nebijoti prabilti apie problemas ir surasti po
vieną – du atramos taškus klasėje.
Lentoje
spausdintinėmis raidėmis užrašytas žodis
SKRIAUDŽIAME
Ant
įtempto siūlo per lentą sudėti ardomi mezginiai
Įvadas
į temą
Kokios
asociacijos kyla perskaičius šį žodį? Kodėl pakabinti keisti mezginiai?
Mokiniai
atsako, kad atrado naują žodį AUDŽIAME, o mezginius ardome.
Tikslas:
suprasti ir atpažinti kito būseną, įtvirtinti empatijos pradus savyje.
Klasės
valandėlė pradedama testu „Kas kalčiausias?“
Mokiniams
pasiūloma sunumeruoti lapą iki 4 ir įrašyti į norimą vietą šiuos žodžius, o
šalia šių žodžių prie vieno iš jų įrašyti savo vardą:
Kiekvienas,
Kažkas, Bet kas, Niekas.
1.
2.
3.
4.
Kai
mokiniai sunumeruoja, porose aptaria, kodėl, būtent, šį žodį pritaikė sau.
Išklausę
tekstą, permąsto, kurioje vietoje buvo JIS PATS.
Tai
istorija apie keturis žmones, kurių vardai buvo Kiekvienas, Kažkas, Bet kas ir
Niekas.
Buvo
labai svarbus dalykas, kurį atlikti paprašė Kiekvieno.
Kiekvienas
buvo įsitikinęs, kad Kažkas padarys. Bet kas tai galėjo padaryti, bet Niekas
nedarė.
Kažkas
supyko, nes tai buvo Kiekvieno darbas. Kiekvienas galvojo, kad Bet kas tai
gali, bet Niekas nesuvokė.
Baigėsi
tuo, kad Kiekvienas kaltino Kažką, tuo metu, kai Niekas nepadarė to, ką
Kiekvienas galėjo padaryti.
Auklėtojai perskaičius tekstą, vyksta
diskusija. Kas yra tikras draugas? Ar
galima turėti paslapčių nuo draugų? Kodėl? Ar galima kritikuoti draugo mintis,
poelgius ir nesugadinti draugiškų santykių? Kokios priežastys lemia, kad
draugai įniršta, nusisuka arba kerštauja?
Mokytoja
paima 3 obuolius ir kiekvienam išdalina po dantų krapštuką, sakydama, kad
prieš į obuolį įbesdami krapštuką,
ištartų klasioko vardą, kuriam sakys nuoširdų ATLEISK, DOVANOK arba ATSIPRAŠAU.
Klasėje
mažiausiai krapštukų gavo ATLEISK, o tai reiškia, kad neliko žodžio skaidymui
laisvės: AT – LEISK. Mokiniai suprato, kad ištarti ATLEISK sunkiausia, nes
daugiau negalėsi elgtis netinkamai.
Išdykėliai
subedė į žodį DOVANOK: DO – VANOK – VA- NOK. Permąstę suprato, kad ir kartais
susikumščiuojama ir apsižodžiuojama, nes dar reikia užaugti iki NOK.
ATSIPRAŠAU
gavo ypatingą pagarbą iš mergaičių, nes dauguma mergaičių įbedė savo krapštukus
į šį obuolį, o prasmę mokytoja išaiškino taip:
ATSIPRAŠAU:
ATSI – PRAŠAU – P- RAŠAU- ŠAU...KIU. Todėl mergaitės ir linkę garsiai reikšti
emocijas.
Mokytoja
išdalino visiems po saldainį ir liepė išeiti iš klasės, o į klasę įeidavo po
vieną, padėti saldainį tam mokiniu, kurį yra įžeidę. Padėję saldainį vėl
sugrįždavo į koridorių. Smagu, kad auklėtojos nuomonė sutapo su mokinių
atsiprašymu. Daugiausiai saldainių gavo tie mokiniai, kurie buvo patyrę
skriaudą. Nesvarbu, kad saldainių gavo daug, svarbu, kad visi, susikibę
rankomis, nutiesėme draugystės tinklą, ardydami seną mezginį. Visi prisimins,
kad iš seno mezginio gali gimti naujas drabužis, iš susipykusių klasiokų,
šeimos narių – užauga tikri draugai.
Paklausus, kas papasakos apie šią valandėlę namuose, pasakė, kad visi.
Klasėje visą savaitę savo lėkštutėse gulėjo
obuoliai – ežiukai, o nusižengę draugystės sampratai, tyliai didino spygliukų
skaičių. Po savaitės obuoliai supuvo.
Kitą
klasės valandėlę peržiūrėjome nuotraukas, kurios gimė šio užsiėmimo metu.
Mokiniai
užrašė ir po mintį – atsakymą:
KAS
DAUGIAU SVERIA – TAIP ar NE?
Atsakymai pasitarnavo
kitai klasės valandėlei
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą