SAVIVALDUS MOKYMASIS - KAS TAI?
Savivaldus mokymasis yra toks mokymosi būdas, kai besimokantysis pats valdo mokymosi procesą, jį planuoja, įgyvendina ir vertina.Zita Karneckienė sako, kad taikydama savivaldų mokymąsi pamokose ji dažnai sudaro mokiniams sąlygas savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdus, susirasti reikiamą informaciją ir priemones, kartu su atskiru mokiniu aptaria jo mokymąsi bei padeda jam planuoti tolimesnį mokymąsi. Tiesa, tam, kad vyktų savivaldus mokymasis, turi būti geras mikroklimatas klasėje. Skatinamas besimokančiojo pasitikėjimas savimi ir aktualinami kiekvieno vaiko asmeniniai laimėjimai. Sėkmė, patirta susidūrus su mokymo(si) situacija stiprina pasitikėjimą savimi ir įgalina vaiką bandyti atlikti, dalyvauti, kurti... Mokiniai savarankiškai įsivertina, kaip jiems sekėsi atlikti pateiktas užduotis bei pasiektus tarpinius rezultatus aptaria su mokytoja.
Mokytojos Zitos mokiniai kaupia anglų kalbos portfolio, kuriuose pateikiami jų asmeninės pažangos įrodymai.
Birutė Radziulienė papildo, kad svarbu kartu su mokiniais kelti mokymosi tikslus bei teikti jiems pagalbą mokantis. Darbas porose ar mažose grupėse yra svarbus savivaldaus mokymosi aspektas. Projektinė veikla - puikus savivaldaus mokymosi pavyzdys.
Individualizavimas ir diferencijavimas taikant mokymąsi bendradarbiaujant
http://biblioteka.ausrietis.lt/wp-content/uploads/2017/02/Individualizavimas_ir_diferencijavimas.pdf
DIFERENCIJAVIMAS. GEROJI PATIRTIS
Individualizuoti žodiniai pranešimai
lietuvių kalbos ir
literatūros pamokoje
III - IV (XI -XII ) kl.
· Lentelė „Rašytojo biografija/ asmenybė/ veikla/kūryba/
kontekstai“
·
Individualizuota namų
užduotis
-
remiantis lentelėje
sukaupta informacija parengti trumpą (iki 3 min.) žodinį pranešimą apie rašytoją pasirinktu aspektu
· Parengtų pranešimų pristatymas, aptarimas ir kaupiamasis vertinimas
Pranešimų vertinimas
Pranešimo turinys
|
Pavadinimo ir teksto dermė
|
Struktūra
|
Kalbos vartojimas,
stilius
|
Maksimali taškų suma/
maksimalus įvertinimas
|
4
(išsamiai, kryptingai kalbama
pasirinkta tema
3 min.)
|
1
(kalbėjimo tema ir turinys
dera)
|
2
(yra visos trys
struktūrinės dalys)
|
3
(0-2 kalbos vartojimo,
tarties, kirčiavimo, stiliaus klaidos)
|
10
|
3
(kalbama pasirinkta tema
3 min.)
|
0
(jei kalbama kita tema
arba yra ženklių nukrypimų nuo temos)
|
1
(įžanga ar pabaiga turi
trūkumų arba trūksta vienos kurios nors dalies)
|
2
(3-5 kalbos vartojimo,
tarties, kirčiavimo, stiliaus klaidos)
|
|
2
(kalbama pasirinkta tema
2 min.)
|
0
(nėra įžangos ir pabaigos)
|
1
(6-9
kalbos vartojimo, tarties, kirčiavimo,
stiliaus klaidos)
|
||
1
(kalbama pasirinkta tema
1 min.)
|
0
(10
kalbos vartojimo, tarties, kirčiavimo, stiliaus klaidų)
|
|||
0
(kalbama pasirinkta tema
mažiau
negu 1 min.)
|
Pristatytų pranešimų apie rašytoją
Kristijoną Donelaitį temų/
aspektų pavyzdžiai:
Kristijonas Donelaitis – Lietuvai reikšmingas žmogus
Donelaitis – kultūros ir kalbos gynėjas
Donelaitis – gyva kalbos pradžia
Donelaitis – gerbtinas poetas
Donelaitis – šviesi asmenybė
Donelaitis – būrų mokytojas
Donelaitis – renesansiškų pažiūrų žmogus
Parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
ekspertė Alė Krinickienė
Apibendrinamojo kartojimo pamoka ,,Napoleono epocha Europoje“
Pamoka skirta pasiruošti atsiskaitymui.
Mokiniai suskirstomi į tris grupes. Mokiniams paaiškinama, kad grupėje reikia išsirinkti ,,raštininką“, kuris gražiai rašo, ,,vadovą“, kuris paskirsto darbus pagal draugų gebėjimus greit dirbti. Mokinių grupės gauna klausimus ir istorinius tekstus, pagal kuriuos turės per 15min. surasti atsakymus. Mokiniai turi teisę konsultuoti vienas kitą, grupės-vienodo lygio. Atlikę darbą, mokiniai tarp grupių pasikeičia istoriniais tekstais ir atsakytais klausimais ir per 10 min. turi patikrinti: ar teisingai atliktos užduotys. Patikrinę užduotis bei kita spalva pažymėję klaidas, dar kartą pasikeičia darbais ir vėl tikrina kitas užduotis. Darbui skiriama 7 min., nes jie –antri vertintojai. Kai darbai sugrįžta į savas grupes, vyksta susipažinimas su klaidomis ir aptarimas. Aptarime dalyvauja mokytoja, kiekvienoje grupėje po 2-3 min. Darbai dar kartą ratu apkeliauja grupes ir su mokytoja aptariamos klaidos. Pamokos pabaigoje ,,minčių lietus“-trumpi atsakymai į mokytojos klausimus iš buvusių užduočių ir įsivertinimas-ką dar turiu pakartoti prieš atsiskaitymą.
Dirbdami grupėmis mokiniai pasidalino darbu pagal savo gebėjimus, mokė vieni kitus, padėjo vieni kitiems ieškoti informacijos. Užduočių diferencijavimas padeda kiekvienam mokiniui pasiekti sėkmę, moko bendrauti ir bendradarbiauti.
Dirbdami grupėmis mokiniai pasidalino darbu pagal savo gebėjimus, mokė vieni kitus, padėjo vieni kitiems ieškoti informacijos. Užduočių diferencijavimas padeda kiekvienam mokiniui pasiekti sėkmę, moko bendrauti ir bendradarbiauti.
Pamoka skirta pasiruošti atsiskaitymui.
Klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje
Geografija 1 klasėje Tikslas: paaiškinti klimato skirtumų Lietuvos teritorijoje priežastis
Pamokos pradžioje visi kartu analizuojame skirtingus žemėlapius: kritulių pasiskirstymo, sniego dangos, vėjų, sausio ir liepos mėnesio temperatūrų pasiskirstymo. Tada mokiniai suskirstomi į grupes po 4, grupėms išdalinamos kortelės su įvairiais Lietuvos klimato bruožais, rodikliais. Grupėms paskiriami skirtingi regionai - Vakarų Lietuva, Vidurio Lietuva, Rytų Lietuva ir jos turi atrinkti tik tam regionui būdingus bruožus. Darbui skiriame 10 min. Tada kiekviena grupė pristato savo regioną ir paaiškina priežastis, lemiančias tokį klimatą. Kai pristatomi visi regionai, kartu formuluojame klimato Lietuvoje dėsningumus.
Tarptautiniai santykiai 4-ojo deš. antrojoje pusėje
Tikslas: remiantis vadovėliu, žemėlapiu, karikatūromis ir šaltiniais, nustatyti Italijos ir Vokietijos agresyvios užsienio politikos kryptis ir žemėlapyje surasti jų užgrobtas teritorijas.
Pamokos fragmentas - diferencijavimas: 5 mokiniai atlieka nesudėtingas užduotis, dirbdami su atlasu ir kontūriniu žemėlapiu - žemėlapyje suranda ir kontūriniame žemėlapyje pažymi Vokietijos ir Italijos užgrobtas teritorijas iki 1939 m. rugsėjo 1 d. 7 mokiniai atlieka užduotis, remdamiesi šaltiniais, karikatūromis:
remdamiesi duotais šaltiniais, apibūdina Prancūzijos ir D. Britanijos politiką Vokietijos atžvilgiu. Kokio pagrindinio tikslo siekė šios valstybės, vykdydamos nuolaidžiavimo politiką? Kaip ši politika atsispindi duotose karikatūrose?
Pamokos tema: KUO SKIRIASI ŽVILGSNIS NUO POŽIŪRIO?
Etikos mokytoja metodininkė Vilhelmina Urbonienė
•
Ugdomos mokinių kompetencijos:
•
Socialiniai santykiai: Aš ir Žmogus. PROBLEMŲ AKCENTAVIMAS.
•
Mokėjimo mokytis kompetencija: SAVOJO POŽIŪRIO FORMULAVIMAS IR NUOMONĖS ĮVERTINIMAS.
•
Pažinimo kompetencija: MĄSTYMO LYGMENS AUGIMAS.
•
Asmeninė kompetencija.: SUKURTA CITATA, REFLEKSIJA.
•
Pamokos problema: Kokias moralines problemas ŽMONIJA sprendžia vadovaujantis SAVO NUOMONIŲ IR POŽIŪRIŲ DĖKA?
•
Pamokos uždaviniai:
•
1. Gebės paaiškinti, kas yra ŽVILGSNIS
IR POŽIŪRIS?
•
2. Dirbdami grupėse mokės analizuoti IR VERTINTI SAVO POŽIŪRĮ Į SITUACIJĄ.
•
3. Dirbdami porose
mokiniai REFLEKSIJOS METU ĮTVIRTINS PAMOKOS ESMĘ, SUKURDAMI PO CITATĄ, ĮTVIRTINS KOMPETENCIJAS.
•
Pasirinkti metodai: Diskusija, darbas grupėse, darbas porose, CITATŲ SUKŪRIMAS, VERTYBIŲ KORTELIŲ ANALIZĖ
•
Pasirinkto darbo priemonės : Tekstai, VERTYBIŲ KORTELĖS, MULTIMEDIJA, POPIERIUS, RAŠIKLIAI
•
Nuotoliniai kvalifikacijos tobulinimo kursai
http://www.pedagogas.lt
Apie diferencijuotą mokymą
,,Pažinkite mane. Pastebėkite mano specialius gabumus, interesus. Atkreipkite į mane, kaip į individą, dėmesį. Duokite man kasdien galimybę ką nors pasiekti, kad ir mažoje srityje“ rašo
V. J. Černius
Lapkričio mėn. 3-4 dienomis metodiniuose susirinkimuose mokytojai apibendrino, aptarė bei pasidalino diferencijavimo bei integravimo patirtimis.
AČIŪ mokytojams už darbą, idėjas ir norą dalintis patirtimi, idėjomis, atradimais
Jūratė Guigienė taip pat pasidžiaugė spalio
10 d. pravesta sėkminga geografijos-anglų k. pamoka „K.Kolumbas – didžiųjų
geografių atradimų pradininkas“, kurios metu mokiniai dirbdami porose su
planšetėmis turėjo rasti informaciją apie K,Kolumbo asmenybę, geografinių
atradimų priežastis, atrastas žemes. Pamokoje užduotys buvo diferencijuojamos.
Mindaugas Švereika papasakojo, kad kūno kultūros
pamokose užduotis nuolat diferencijuoja, atsižvelgiant į mokinio sveikatos
duomenis, keliamus pamokos uždavinius. Mokiniams suteikiama galimybė grupėmis
atlikti bendrojo fizinio parengimo pratimus, kita grupė žaidžia krepšinį ar
tinklinį. Vėliau grupės susikeičia. Kartais pagal poreikį mokinys yra
nukreipiamas į treniruoklių salę.
Vilė Urbonienė aptarė etikos pamokų
diferencijavimą. Ji paskiria užduotis poroms ar grupėms,
t.y. mokytoja iškelia 2-3 klausimus temai ar teksto medžiagai, o mokiniai
analizuoja tekstą ir užrašo tezę, mintį ar citatą, išsirinkę kurį nors
klausimą. Vėliau mokiniai diskutuoja ir ieško visiems artimo atsakymo.
Daiva Uzialienė jau porą
metų naudojasi diferencijavimo patirtimi, įgyta istorikės J.Litvinaitės
seminare. Pamokų metų mokiniai analizuoja skirtingus istorijos šaltinius;
sudėtingesnius ir ilgesnius šaltinius analizuoja gabesni mokiniai, o lengvesnio
turinio šaltinius – silpnesni pagal pažangumą mokiniai. Pamokos pabaigoje
grupės aptaria savo darbą, atsako į klausimus.
Jurgita Politienė diferencijuoja
tam tikrų, dažnai sudėtingesnių ar didesnės apimties temų medžiagą. Mokiniai
dirba grupėse, jiems pateikiami 3-5 klausimai. Vėliau kiekviena grupė klasei
pristato savo darbą, o mokytoja papildo (jei reikia). Grupė taip pat gali
užduoti klasei klausimą ir išsiaiškinti ar klasė suprato jų pristatymą.
Užsienio kalbų metodinės grupės nariai aptarė Birutės Radziulienės pamokos ,,Aplinkosaugos problemos"eigą. Šioje pamokoje integruojamos biologijos ir anglų kalbos žinios.
Pamokos eiga:
1.Žiūrėdami į žodžius, mokiniai turi pasakyti kas šiuos
žodžius sieja ir koks skirtumas tarp jų.
2. Mokiniai dirba 3 grupėse.
Kiekvienai grupei duodami du skirtingi tekstai (kiekvienas grupės mokinys
privalo turėti vieną iš dviejų
skirtingų, kad visi tuo pat metu galėtų skaityti). Mokiniai privalo perskaityti
tekstą ir apibendrinti informaciją. Apibendrintą informaciją mokiniai užsirašo
prie pirmos užduoties atitinkamų žodžių, kad jiems būtų lengviau įsiminti. Po
to grupių nariai perskirstomi taip, kad kiekvienoje grupėje atsidurtų mokiniai
iš kitų grupių su skirtingais tekstais. Kiekvienas naujai suformuotos grupės
mokinys pateikia teksto apibendrintą informaciją, tuo metu kiti šią informaciją
pasižymi prie pirmos užduoties žodžių. (Mokiniams pasakoma, kad jie turi būti
atidūs užsirašydami informaciją, nes jos reikės sekančiose užduotyse)
3.
Mokiniams pateikiami klausimai iš tekstų, kad būtų galima įsitikinti ar jie atlikdami 2 užduotį
dalinosi informacija. (Užduotį galima pateikti įvairiai, pvz. mokytojas turi
kiekvieną atskirą klausimą ant lapelio. Grupės mokiniai ateina, ištraukia
vieną klausimą ir jei teisingai atsakė gauna tašką.)
Mokytoja Zita
Karneckienė pasidalino patirtimi apie diferencijavimą skirstant mokinius į
grupes. Ji mano, kad kiekvienas mokinys turi atlikti pratimus, skirtus jo turimų
ugdymo problemų šalinimui, todėl pateikia grupėms skirtingas užduotis:
suskirsto mokinius į grupes pagal ugdymo poreikius. Darbui grupėse mielai
taiko durstinio metodą: vienos grupės nariai gauna
skirtingo sudėtingumo tekstus ir privalo juos vienas kitam paaiškinti. Mokiniai
atlieka jiems pateiktas užduotis, pvz. skaito gautą tekstą ir atlieka teksto
suvokimo užduotis. Pirmiausia kiekvienas dirba individualiai, po to aptaria
savo darbo rezultatus grupėse, išskiria pagrindinę teksto informaciją ir
apgalvoja, kaip ją perteiks kitiems. Išsiaiškinus bei aptarus tekstus, toliau
mokiniai iš naujo persiskirsto į grupes, pagal durstinio metodą. Tuomet kiekvienoje grupėje yra po keturis skirtingus
tekstus skaičiusius mokinius, kurių tikslas - perteikti vienas kitam pagrindinę
perskaitytų tekstų informaciją.
Mokytoja papasakojo ir apie tikomą mažų grupinių projektų metodą: iš pateiktų temos sričių
mokiniai išsirenka tą, kuri juos daugiausia domina. Interesus paprastai
išsiaiškinu iš anksto apklausos būdu, tačiau kartais ir pati suskirstau temą į
atskiras sritis. Mokytoja mielai pasinaudoja stiprių mokinių kompetencijomis.
Dažniausiai jie noriai padeda silpnesniesiems. Be to, tokiu būdu jie tobulina
savo gebėjimą, ką nors paaiškinti, o kartodami - įtvirtina įgytas žinias bei
kompetencijas. Tačiau jų parama silpnesniesiems neturėtų užimti viso užduočių
atlikimui skirto laiko, kad stipresnieji turėtų galimybę susikoncentruoti ir į
savąsias silpnybes arba įveikti jiems iškeltus ypatingus iššūkius.
Gamtos ir tiksliųjų mokslų metodinės grupės nariai aptarė darbo pamokoje, namų darbų bei atsiskaitomųjų darbų diferencijavimo patirtis.
Nijolė Gudelienė papasakojo apie diferencijuotas atsiskaitomųjų darbų užduotis, jų paruošimo galimą įvairovę.
Vida Dindienė pateikė atsiskaitomųjų užduočių pavyzdžių. Mokiniams mokytoja sudaro galimybę rinktis užduotis pagal savo gebėjimus, o tai ugdo jų atsakomybę, gebėjimą įsivertinti.
Gintaras Nalivaika pasidalino patirtimi apie diferencijavivmą pamokose. Kiekvienas mokinys dirba pagal savo gebėjimus t.y. mokiniai gali analizuoti skirtingas temas ir dirbti jiems patogiu tempu. Jie konsultuojami individualiai. Tai leidžia dalyko specifika ir nedidelis mokinių skaičius grupėje.
Daiva Gaidamavičienė papasakojo apie diferencijavimą atliekant projektinius darbus. Pasiūlytai temai mokiniai parenka potemes, kurias jie nuodugniai analizuos. Šiame darbo etape mokiniai yra diferencijuojami ne tik pagal gebėjimus, bet ir pagal interesus, nes jie suburia grupę, kurioje gilinasi į pačių pasirinktą potemę. Taip susidaro kelios projektinio darbo grupelės, atliekančios skirtingus darbus (pav. integruoto projekto ,,Švenčionėlių šulinių vandens tyrimai" metu vieni mokiniai atliko vandens cheminį tyrimą, kiti mikrobiologinį). Grupelės, atlikusios individualų darbą, sujungia pavienius rezultatus į visumą, apibendrina rezultatus, pateikia išvadas.
Teresė Dudėnaitė pasidalino patirtimi apie namų darbų diferencijavimo svarbą bei apie diferencijuotą darbą su gabiais mokiniais. Mokytoja priminė, kad vyksta nauja integravimo kryptis –
integravimas su karjeros ugdymu, netradicinėse erdvėse: VU matematikos ir
informatikos fakultete, VU biologijos fakultete ir fizikos institute.
Mokytojai prisiminė ir šiais mokslo metais vykdomus integruotus projektus.
Plačiau apie diferencijuotą mokymą ir ugdymą
Ugdymo diferencijavimas pamokoje 2014 NMVA
http://gid.lt/pedagogika/diferencijuotas-mokymas-ugdymas
Ugdymo diferencijavimas pamokoje 2014 NMVA
Mokomojo filmo „Kaip organizuoti išorinį diferencijavimą?" tikslas -- pristatyti pedagogų bendruomenei Lietuvos mokyklose gana retai taikomą išorinio diferencijavimo metodą
http://gid.lt/pedagogika/diferencijuotas-mokymas-ugdymas
Dėmesio!
Lapkričio 11 d. nemokamas seminaras
Renata Babravičienė. Paskaita "Mokinių motyvacijos skatinimas naudojant pateikčių rengimo programas"
http://vma.lt/index.php?option=com_rseventspro&layout=show&id=294:renata-babraviciene-paskaita-mokiniu-motyvacijos-skatinimas-naudojant-pateikciu-rengimo-programas&Itemid=1784
Spalio 17 d. ir 18 d. nemokami seminarai
Biologijos pamoka netradicinėje erdvėje
,,Ekologijos pagrindai“ (II klasės mokiniams)
Tam, kad galėtume suprasti ir analizuoti gamtos įvairovę, žmogaus įtaką gamtai, būtina žinoti bei suprasti tam tikras ekologines sąvokas.
Spalio 11 dieną antrokams biologijos pamoka ,,Ekologijos pagrindai" vyko prie Šundės upelio (mokytoja D. Gaidamavičienė).
II a klasės mokiniai dirbo grupėmis. Mokiniai išsiaiškino, aptarė pateiktas ekologines sąvokas ir jas iliustravo 4-6 nuotraukomis.
Surinktą vaizdinę medžiagą mokiniai namuose apipavidalins ir kitą pamoką pristatys klasės draugams. Aiškiausiai ir vaizdžiausiai apibūdinusi sąvokas grupė bus įvertinta dešimtukais.
,,Geografijos akiniai“
(I klasės mokiniams)
Kažin ar
rasime širdžiai ir protui patrauklesnės veiklos kaip aplinkos stebėjimas. Mes
gyvename ne tik gamtinėje, bet ir kultūrinėje erdvėje. Gamta ir kultūra, jos
santykis – tai geografinės pasaulėvokos tyrimo objektas. Rugsėjo mėn. antroje
savaitėje I klasės mokiniams geografijos
pamoką „Geografijos akiniai“ vedu kieme.
Pamokos tikslas - teorines
žinias, gautas pamokose, gebėti pritaikyti, aiškinantis 2-3 gamtos dėsningumus,
mokant orientuotis vietovėje, stebint, lyginant gamtos objektus, reiškinius ir
žmogaus ryšį su jais.
Mokiniai
grupelėse turi atrasti po 3-4 augalus, įvardinti juos. Prisiminti, kaip vietovės plane fiksuojami medžiai, krūmai,
pievos, gatvė, takas, miškas, akmuo, pastatas, elektros linija, sodas. Sudaryti
nedidelį vietovės planą, panaudojant 5-7 sutartinius ženklus. Mokosi nustatyti
horizonto kryptis pagal medžio kamieną, dirbti su kompasu, apskaičiuoti pušies
amžių, aukštį. Apibūdina debesuotumą, debesų tipus. Prie buvusios cerkvės
pamatų mokiniams primenama Švenčionėlių miesto kūrimosi istorija. Užduodamas
namų darbas – gimnazijos svetainėje perskaityti apie gimnazijos kūrimąsi ir
žinoti bent 2-4 faktus
Ačiū mokytojai Jūratei Guigienei už pasidalijimą gerąja patirtimi
Ačiū mokytojai Jūratei Guigienei už pasidalijimą gerąja patirtimi
Ugdymas netradicinėse erdvėse
Rugsėjo 23 d. būrelio ,,Filosofija mokykloje“ nariai buvo nuvykę į rašytojos Rasos Degėsienės knygos GLESUM pristatymą, vykusį Lietuvos Mokslų Akademijoje.
Mokytoja Vilė Urbonienė pasidalino mintimis apie knygą, mokiniai pamatė tikrą ,,knygos gimimą“, bendravo su istorijos profesoriais E. Jovaiša ir A. Tyla, išgirdo profesorių ir literatūros kritikų nuomonę apie knygą bei knygos autorei įteikė I c kl. mokinės Ramunės Černiauskaitės sukurtą gintaro paveikslą.
https://mokovas.wordpress.com/2016/10/09/samprotavimo-ir-literaturinio-rasinio-zingsniai/
http://klase.eduka.lt/register
Dėmesio!
Nemokami seminarai
http://www.egu.lt/nemokami-seminarai
http://www.vma.lt/
Įdomu !
Rita Dukynaitė. Skaitymas ir rašymas per visus dalykus. Tarptautinių tyrimų įžvalgos
https://www.youtube.com/watch?v=x7xf-jMGOiw
file:///C:/Users/petras/Downloads/Dr.%20Rita%20dukynaitė.%20Skaitymas%20ir%20rašymas%20per%20visus%20dalykus.%20Tarptautinių%20tyrimų%20įžvalgos..pdf
Gerosios patirties sklaidos tema „Mokymosi motyvacijos stiprinimas bei mokinių įgytų žinių taikymas“:
gamtos ir tiksliųjų mokslų metodinėje grupėje:
- kad sustiprintų motyvaciją, mokytojui reikia gebėti pritaikyti keletą strategijų: smalsumo žadinimas, ugdymo džiaugsmo išgyvenimo skatinimas, laimėjimų patyrimo ir lūkesčių įgyvendinimo skatinimas. G. Petti nuomone savarankiškas tikslo pasirinkimas ir pastangos, kuriomis mokinys siekia užsibrėžto tikslo, padidina jo pasitikėjimą savimi, pasireiškia savigarbos jausmas. Pagal G. Petti motyvacijai stimuliuoti mokytojas turėtų pasitelkti ugdymo džiaugsmo skatinimo strategiją, tam tikslui parinkdamas keletą tekstų, užduočių, iš kurių mokinys gali savarankiškai išsirinkti sau patraukliausią. Tuomet jo energija bus nukreipta į pasitenkinimą keliantį procesą. Jis jausis sužadintas, sugebantis, vertingas.
- Daiva Gaidamavičienė pateikia žaidimo pavyzdį ,,Raumenys“ 1 klasių mokiniams.
- Vida Dindienė pristato motyvaciją didinantį žaidimą ,,Domino“.
- Nijolė Gudelienė sako, kad mokiniai noriai sudarinėja ir sprendžia kryžiažodžius, todėl pamokose (tam tikromis temomis) mokiniai sudarinėja bei sprendžia kryžiažodžius. Taip pat ruošiantis kontroliniam darbui mokiniai gali pasirinkti jiems tinkamas užduotis.
- Daiva Gaidamavičienė sako, kad kontrolinio darbo ,,Genetikos uždaviniai“ metu pateikia daug uždavinių ir mokiniai gali spręsti jiems patinkamus (prie uždavinių būna parašyti taškai).
- Vida Dindienė sako, kad kontrolinio darbo metu mokiniai taip pat turi galimybę pasirinkti uždavinius pagal savo mokymosi lygį.
- Teresė Dudėnaitė pastebi, kad organizuodamas darbą grupėse, mokytojas turi galimybę pasiūlyti mokiniams laisvai sudaryti grupes pagal savo simpatijas. Tokiose grupėse mokiniai atviresni vienas kitam. Kiekvienas mokinys gali įnešti savo idėjas ir su juo grupėje elgiamasi kaip su galinčiu duoti svarbių žinių. Tai teigiamai paveikia kiekvieno mokinio savosios vertės pajautimą ir pačią ugdymo situaciją. Mokytoja sako, kad ketvirtokų mokinių grupės dirbo savarankiškai pagal sudarytą darbo planą. Tai skatino jų motyvaciją.
- Pavel Jemeljanov sako, kad mokymo procese grįžtamasis ryšys taip pat stimuliuoja motyvaciją. Mokytojas turi užtikrinti grįžtamąjį ryšį sau ir mokiniams. Pamokų metu mokytojas mokiniams pataria, pasako, ką reiktų tobulinti.
Visi mokytojai teigia, kad pamokose vyksta refleksija, kuri taip pat didina mokinių motyvaciją.
dorinio ugdymo, soc. mokslų, kūno kultūros, meninio ugdymo ir technologijų metodinėje grupėje:
- mokytojos J. Politienė ir J. Guigienė šį rugsėjį vedė aplinkotyrines pamokas gimnazijos teritorijoje. Mokiniai įtvirtino teorines žinias praktiškai, t.y. naudojantis kompasu turėjo nustatyti pasaulio kryptis, be to turėjo rasti gamtinių orientavimosi aplinkoje būdų, pasakyti kokia kryptimi nuo gimnazijos yra Vilnius, Švenčionys, Ignalina ir kt., parodyti kokia kryptimi yra nurodytas azimutas, organoleptiškai nustatyti oro temperatūrą, vėjo kryptį, nusakyti debesuotumą, cikloniniai ar anticikloniniai orai buvo tą dieną ir t.t.
- D. Uzialienė ir O.Baranauskienė sako, kad mokiniai įgytas žinias praktiškai panaudoja atlikdami užduotis žemėlapyje, analizuodami karikatūras, atlikdami lyginamąją analizę.
- A. Karovackienė kalba, kad mokinių motyvaciją stiprina kūrybiniai darbai, pvz. kai mokiniui reikia interpretuoti kokią nors dailės kryptį.
- J. Travkina pažymi, kad jų pamokose dominuoja praktinis žinių taikymas. Per technologijų pamokas šiuo metu mokiniai labai noriai iš skiaučių siuva užklotus.
- D. Panavienė sako, kad teoriškai nusakius kokio nors pratimo atlikimo techniką, mokiniai praktiškai mokosi jį atlikti.
lietuvių kalbos metodinėje grupėje:
Laimutė Martinkevičienė
sako, jog kūrybinis rašymas, pvz., miniatiūros, mokant/mokantis meninės raiškos
priemonių, kūrimas, kūrybinių gebėjimų ugdymas yra rezultatyvus mokinių
motyvacijos būdas.
Alė Krinickienė sako, jog
kūrybinių gebėjimų skatinimas, kūrybinės užduotys pamokose, vykstančiose
netradicinėse erdvėse, pvz., medžiagos eseistiniam rašiniui rinkimas, citatų
saulutės, debatų metodai skatina mokymosi motyvaciją:
Nijolė Daubarienė pastebi, kad einamosios medžiagos siejimas su mokinio patirtimi ir šiandienos gyvenimu taip pat turi teigiamos įtakos mokymosi motyvacijai.
Asta Činčikienė pristato
mokiniams sudominti ir motyvuoti skirtą mąstytojų raktų metodą.
Mąstytojų raktų
metodas (mokytoja Asta Činčikienė)
Mąstytojų raktai yra
dvidešimties užduočių, skirtų besimokantiesiems sudominti ir motyvuoti,
rinkinys. Klausimas ar užduotys pateikiami kaip raktai, atrakinantys
analitinio, kritinio ir kūrybinio mokinių mąstymo sugebėjimus.
Atvirkštinis raktas
Parašykite 10
(5) daiktus, kurie niekaip negali būti susiję su nagrinėjama tema.
|
„Kas, jeigu...“ raktas
Užduodamas
klausimas kas atsitiks, jeigu... Jis gali būti tiek rimtas, tiek nerimtas. Jo
paskirtis – idėjų generavimas.
|
Trūkumų raktas
Pasirenkamas
objektas, aprašomi jo trūkumai ir pateikiami siūlymai trūkumams pašalinti.
|
Derinių raktas
Pateikiami du
skirtingi objektai ir bandoma sujungti juos į vieną. Taip išrandama naujų
dalykų.
|
PPP raktas
Siūloma
pertvarkyti kasdieninio naudojimo daiktus, juos padidinant, papildant ir
pakeičiant kurią nors jų dalį.
|
Abėcėlės raktas
Sudaryti
sąrašą objektų, funkcijų, reiškinių, susijusių su nagrinėjamu objektu, nuo A
iki Ž
|
Variantų raktas
Pateikti kuo
daugiau būdų (kelių) praktiniam daikto (objekto) panaudojimui.
|
Diagramos raktas
Pateikiama
paprasta diagrama, į kurią mokiniai bando surašyti sąvokas, nustatydami
tarpusavio ryšius.
|
Prognozės raktas
Numatyti,
kaip pasikeis daiktas keičiantis laikui, situacijai.
|
Įvairaus naudojimo raktas
|
Juokingas raktas
Sugalvoti
juokingą pareiškimą, kurio neįmanoma įgyvendinti, ir bandyti jį pagrįsti.
|
Bendrumo raktas
Parinkti du
objektus, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, ir pamėginti rasti
sąlyčio taškų.
|
Klausimų raktas
Parašyti 5
klausimus, kurie turėtų tą patį atsakymą.
|
Minčių lietaus raktas
Sugalvoti
problemą, kurią reikia išspręsti ir užrašyti sprendimo idėjų.
|
Išradimų raktas
Neįprasti
išradimai. Galima užrašyti arba pamėginti sukurti realiai.
|
Mūro sienos raktas
Sukurti
pareiškimą ir sugalvoti būdų, kaip tai įgyvendinti.
|
Konstravimo raktas
Konstravimo
užduotys, naudojant kasdieninėje aplinkoje esančias medžiagas.
|
Priverstinių ryšių raktas
Išspręsti
problemą naudojant 3 skirtingus objektus, naudojamus ne pagal paskirtį.
Galima tik aprašyti.
|
Alternatyvos raktas
Sugalvoti
būdų, kaip atlikti užduotį nenaudojant įprastų prietaisų.
|
Interpretacijos raktas
Apibūdinti
neįprastą situaciją ir sugalvoti jai paaiškinimą.
|
Tai galėtų būti namų darbų užduotis, užduotis gabiems
mokiniams, laisvalaikiui. Galima pasirinkti keletą raktų, priklausomai nuo
laiko, mokinių gebėjimų, temos. Šios užduotys yra neterminuotos, leidžiančios
surasti kuo daugiau sprendimų ar idėjų. Mokiniai galėtų rašyti, piešti,
atlikti, demonstruoti, naudoti grafines informacijos priemones.
Atvirkštinis raktas
|
„Kas, jeigu...“ raktas
|
Trūkumų raktas
|
Derinių raktas
|
PPP raktas
|
Abėcėlės raktas
|
Variantų raktas
|
Diagramos raktas
|
Prognozės raktas
|
Įvairaus naudojimo raktas
|
Juokingas raktas
|
Bendrumo raktas
|
Klausimų raktas
|
Minčių lietaus raktas
|
Išradimų raktas
|
Mūro sienos raktas
|
Konstravimo raktas
|
Priverstinių ryšių raktas
|
Alternatyvos raktas
|
Interpretacijos raktas
|
užsienio kalbų metodinėje grupėje:
Mokytoja
Z. Karneckienė teigia, kad mokinius motyvuoja IKT taikymas pamokose, medžiagos siejimas su mokinių patirtimi.
Mokytoja R. Razmienė pamokose
naudoja gyvenimiškas praktiškas situacijas, pvz. CV rašymas, praktinis kalbos
pritaikymas (darbo pokalbis, oficialus pristatymas, dialogai „Parduotuvėje“ ir
pan.). Mokytoja V. Urbonienė mano, kad motyvaciją stiprina aktyvieji mokymo
metodai, pvz. metodas „Mokinys – mokiniui“, „Filmo garsinimas“, „Teksto
mozaika“, debatų metodas.
Mokytojos T. Ščiogoleva ir B. Radziulienė sako, kad
jos siūlo mokiniams papildomus, įdomūs mokiniams darbus. Tai irgi motyvuoja
mokinius.
http://www.slideshare.net/karneckiene/venionli-mindaugo-gimnazijos-muziejus
260 animuotų skaidrių rinkinys "Terminų mokymasis dailės pamokose". Jame skaidrės surūšiuotos pagal temas: architektūra, meno stiliai ir kryptys, dailės technikos, dailės rūšys ir žanrai, meninės išraiškos priemonės, taikomoji dailė, įvairūs dailės terminai. Ši metodinė priemonė gali būti naudojama kartojimui ir įtvirtinimui, ruošiantis dailės egzaminui, savarankiškam mokymuisi, apibendrinimui.
Alfreda Karovackienė, dailės mokytoja metodininkė
ATVIRŲ PAMOKŲ SĖKMĖS:
Integruotos
IT ir biologijos pamokos planas
Dalykas
/ mokytojai: Informacinės
technologijos ir biologija.
Gintaras
Nalivaika, Daiva Gaidamavičienė
Pamokos
tema:
Statistinis duomenų apdorojimas.
IT integruojama
tema ,,Diagramų braižymas”
Biologijos
integruojama tema ,, Kraujo sudėties pokyčių analizė”
Uždavinys: Pagal pateiktus kraujo tyrimų
duomenis, naudojantis skaičiuokle Microsoft Excel, nubraižyti diagramas ir jas
palyginus pateikti 1 – 3 išvadas apie kraujo sudėties pokyčius bei pokyčių
reikšmę organizmui.
Ryšys su BP:
IKT: Excel skaičiuoklės pagalba sukurti skirtingų tipų diagramas:
stulpelinę, linijinę, skritulinę.
Biologijos: Analizuojant kraujo tyrimų rezultatus apibūdinti kraujo sudėties pokyčių
reikšmę organizmui, pavyzdžiui, sumažėjusio hemoglobino kiekio (dujų pernašai),
padidėjusio leukocitų skaičiaus (organizmo atsparumui) ar sumažėjusio
trombocitų skaičiaus (krešėjimui)
Integracijos: Taikyti IT žinias ir gebėjimus tyrimų
rezultatų statistiniam apdorojimui, lyginimui ir išvadų pateikimui.
Mokymo priemonės pamokoje: kompiuteris,
projektorius, kraujo tyrimų duomenys.
Metodai: Pokalbis, aiškinimas, praktinis
darbas kompiuteriu, duomenų analizė, minčių lietus.
Pamokos eiga:
1.
Įvadas. Sužadinimas.
2.
Naujos temos
skelbimas, uždavinio skelbimas, naujos informacijos pateikimas ir
aiškinimas.
Kaip greitai
sukurti diagramą? ( 4 .min.)
Kraujo sandaros
pakartojimas (,,minčių lietus”) (1 min).
3. Užduoties paaiškinimas ( 1 min.)
4.
Savarankiškas mokinių darbas poromis.
Mokiniai, pagal
pateiktus kraujo tyrimo duomenis ir individualias užduotis, braižo diagramas,
formuluoja išvadas. (20 min.)
Mokinių darbų
pristatymas (10 min.)
5. Įsivertinimas.
6.
Refleksija. Aptariami sunkumai, žinių pritaikymo galimybės.
Istorijos mokytojos Daivos Uzialienės atvira pamoka:
Atvira pamoka IIb klasėje 2014-11-19
Pasakojimo kūrimo metodas.
Tema-„ Kasdienis Lietuvos valstiečių gyvenimas“
Tikslas – Sukurti rišlų, vaizdingą istorinį pasakojimą apie valstiečių gyvenimą tarpukario Lietuvoje.
Mokiniai padalinami į grupes po keturis. Pagal teksto potėmes jie turi
išrinkti, jų manymu, svarbiausius 5 teiginius. Juos užrašyti.
(5min)
Savo išrinktus teiginius turi perduoti kitai grupei, kuri turi sudaryti pasakojimą, remdamasi tik teiginiais. Pasakojimą galima pradėti žodžiais:
„vieną kartą...“, „kai man teko lankytis...“, „vasarojau aš kaime ir...“ ir t.t. (5 min)
Išrinktus teiginius ir sukurtą pasakojimą perduoda kitai grupei, kuri patikrina pagal vadovėlio tekstą išrinktus teiginius ir sukurtą pasakojimą ir įvertiną grupės darbą. Pakomentuoja savo vertinimą.(5 min.)
Sutvarkytą, įvertintą pasakojimą gauna 4 –a grupė, kuri ruošiasi garsiai jį pristatyti.(3min.)
Viena grupė gauna individualią užduotį
Muziejuje yra daiktų, kurie buvo naudojami Lietuvoje XX a. I-oje pusėje. Pasiruošdami pristatyti kasdienį valstiečio gyvenimą, sukurkite pasakojimą - situaciją .
Atsineškite visus daiktus į klasę ir originaliai pristatykite savo pasakojimą.(15 min)
Pamokos pabaigoje aptariame kuo naudingas buvo darbas grupėse.
Darbas pamokoje vertinamas taškais.
Anglų kalbos mokytojos Birutės Radziulienės pamoka:
Spalio 22 d. vedžiau atvirą pamoką 4 klasės B2 lygio mokiniams, kurios tema buvo “Žodyno įtvirtinimas, kalbant dialogu ir monologu.”Pamoka buvo ne visai įprastinė, tai buvo “BBC televizijos laida” Keliaujame po Europą. Šios pamokos (laidos) metu mokiniai pristatė Lietuvos geografinę padėtį, politinę sistemą, kalbėjo apie svarbiausią artėjantį Lietuvai įvykį –euro įvedimą, apie sportą, švietimo sistemą, tradicijas bei reklamos būdu pristatė, ką užsienietis iš Lietuvos galėtų kaip suvenyrą parsivežti namo.Manau pamoka pasisekė ne vien dėl to, kad mokiniai buvo pasiruošę puikiai kalbėti angliškai.Kadangi mokiniai žinojo, jog tai bus atvira pamoka, jie savarankiškai ieškojo medžiagos, pastoviai konsultavosi su manimi, vadinasi jautė atsakomybę ir pareigą. Ir netgi mokiniai, kurie dažnai būna nepasiruošę, tikrai nustebino. O mūsų tikslas ir yra ugdyti atsakingą, savarankišką Lietuvos pilietį. Būtent šioje pamokoje mokiniai įrodė, kad jie tokie ir yra.
https://docs.google.com/presentation/d/17DcBRI56FkGBn9dU-vKKn90RlBgHwu9VQe8cSTBb3fA/pub?start=false&loop=false&delayms=3000
METODŲ KRAITĖ
PARERGONO PARADOKSAS
Metodo taikymo tikslas: nauja prieiga prie literatūros kūrinio.
Metodo taikymo paskirtis ( XI kl., lietuvių kalba)
Trumpas metodo aprašymas, metodo taikymo eiga:
Kas yra lietuvių kalba išreikštas literatūros kūrinio turinys? Maironio eilėraštis ,,Vakaras ant ežero Keturių kantonų“ savo kalbine raiška pristato labai ryškią tautinių vertybių pajautą, kuri pati nėra kūrinio estetinės vertės esmė – ji tik papildo kūrinį kaip esminį estetinio suvokimo objektą – poetika tampa forma, kurią papildo, nuspalvina žodžių turinys –taip veikia papildomumo (vartojant I. Kanto ir J Derrida terminologiją – parergos arba parergono)principas.
Kaip šiame eilėraštyje atveriama lietuvių tapatybė? Kiek eilėraštyje pateikiama kalbančiojo- jaučiančiojo emocinė patirtis artima šiandienos mokykliniam jaunimui? Siūloma aspektinė eilėraščio analizė - individuali ar grupės veikla – aktualizuoja ir suvokiančiojo emocinį santykį su gimtąja vieta. Eilėraštis ,,Vakaras ant ežero Keturių kantonų“ analizuojamas mokiniams pateikiant užduotis individualiam arba grupių darbui.
Užduotis.
Remdamiesi Maironio eilėraščiu ,,Vakaras ant ežero Keturių kantonų“ dirbdami grupėmis analizuokite eilėraštį nurodytu aspektu.
· Eilėraščio centre – jutiminė patirtis, žadinanti atmintį.
· Svetimo - savo peizažo vaizdavimo ypatumai eilėraštyje.
· Emocinės reakcijos eilėraštyje.
· Asmeninio laiko ir asmeninio likimo ištakos.
|
Viena pamoka skiriama grupių darbui, kita pamoka – konferencija, kurioje pristatomi ir diskusijos ar debatų visai klasei metodu aptariami mokinių tiriamosios veiklos rezultatai.
Mokinių įžvalgų pavyzdžiai:
*Maironio eilėraštyje ,,Vakaras ant ežero Keturių kantonų“ ypatingai akcentuojama jutiminė patirtis, žadinanti atmintį.. Regimieji, girdimieji, jutiminiai įspūdžiai pažadina atmintį, kur iškyla ,,Tėvelių šalies“ vaizdinys. Regos, klausos, ir uoslės jutimus žadina ežero vaizdiniai (,,Ežero skaisčios bangos liūliavo/ Žaliu smaragdu“, ,,Varpai Liucernos/ Dievui aukojo darbus vargingus“, ,,Rožių iš kalnų papūtė kvapas/ Skania sveikata.“). Šie vaizdiniai žadina atmintį, nukelia mintis į ,,Tėvelių šalį“, esančią ,,anapus ribos“, atmintyje – praeityje, ,,Ten“. Pateikiama etninė prisimenančiojo kilmė , tautos gyvenimo būdas, pasaulėjauta. (Violeta)
*Emocinė reakcija būtina efektyviai komunikacijai. Eilėraščio subjektas reaguojantis į savo ir svetimo peizažo refleksinės akistatos sukeltą įspūdį. Lietuvos ir Šveicarijos peizažo akistata aktualizuoja tautiškumą. Alpių ir Dubysos sankirta išryškina tėvynės ilgesio motyvą ( ,,Ten tai prabėgo mano brangiausi jaunystės laikai“). Malonios emocijos žadina instinktą reaguoti į pėdsaką, paliktą atmintyje, kur susilieja realybė ir fantazija. Toks realybės ir fantazijos lydinys rodo emocinės reakcijos į prisiminimus apie paliktąją tėvynę dydį. (Reda)
*Asmeninio laiko ir asmeninio likimo ištakų apmąstymas šiame eilėraštyje atveria tautinę savastį. Likimas – nuo žmogaus valios nepriklausomų aplinkybių eiga, dėl gyvenimo sąlygų susidariusi situacija. Didelę įtaką žmogaus gyvenimui, jo charakteriui, vertybėms turi tėvynė, gimtoji vieta. Tėvynės, gimtosios vietos prisiminimas, sukeltas iš reakcijos į svetimą peizažą kilusio įspūdžio, pateikiamas Maironio eilėraštyje ,,Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Prisiminimas virsta riba, skiriančia Tėvynę ir svetimą šalį, aktualizuojančia eilėraščio žmogaus sąsajas su gimtąja vieta. (Karolina).
*Atsiplėšdamas nuo realybės eilėraščio žmogus panyra į asmeninio laiko tėkmę, nunešančią jį į tą erdvė, kur praleistos gražiausios gyvenimo akimirkos. Tėvynės ilgesys verčia eilėraščio žmogų patirti katarsį, lemia asmeninio laiko turinį. Žmogaus likimas, prisiminimai neatsiejami nuo gimtų namų, gyvenimas svetur verčia skirti asmeninio laiko Tėvynei, nulemiančiai žmogaus likimą, ir vertybines nuostatas. (Laura)
Kiekvienos grupės ar individualios įžvalgos aptariamos laisvosios diskusijos būdu. Galimi apibendrinimo būdai: metodas paskutinis žodis priklauso man, kalba ekspromtu (pamatiniai žodžiai: aš, gimtoji vieta, likimas; emocija, patirtis, peizažas). Pamoka baigiama emocine refleksija.
Reikalingos priemonės: tekstas ( Maironio eilėraštis ,,Vakaras ant ežero Keturių kantonų“), multimedia
Metodo privalumai ir trūkumai: metodas atveria naują prieigą prie literatūros kūrinio (galima tokiu būdu analizuoti ir prozos kūrinius), savo ruožtu mokiniams tai nėra pernelyg lengva.
Patarimai mokytojui, taikysiančiam šį metodą: išaiškinti mokiniams, kaip veikia parergos, arba perergono, principas.
Literatūra/nuorodos:
2.Martinkus V., Parergono principas, arba tautinės tapatybės atvertis prozoje. Kultūros politikos klausimai literatūroje – Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis ,,Metai“, 2008 Nr. 5
Parengė lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Alė Krinickienė
DURSTINYS
Metodo taikymo tikslas: motyvacijos stiprinimas bei atsakomybės už savo veiklą (dirbant grupėse) ugdymas.
Metodo taikymo paskirtis: galima taikyti biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, istorijos pamokose.
Trumpas metodo aprašymas:
Darbui šiuo metodu patogiausia skirti 1-2 pamokas.
· Mokiniai suskirstomi į grupes (,,namų grupės”)
· Kiekvienai namų grupei pateikiamas tam tikras tekstas, jį mokiniai analizuoja (pagal pateiktą planą arba klausimus). Mokiniams paaiškinama, kad nagrinėjamą klausimą kiekvienas grupės narys turės paaiškinti kitų grupių mokiniams .
Mokiniai informaciją gali analizuoti individualiai, po to aptarti grupėje arba kartu (bendradarbiaudami).
· Išanalizavę informaciją, ,,namų grupė” aptaria ką privalo paaiškinti kitų grupių mokiniams (būtinai!).
· Kiekvienas išsitraukia mokytojo duotas korteles (Nr.1, Nr. 2 ir t.t. priklausomai nuo to kiek žmonių yra ,,namų grupėse”).
· Mokiniai išsiskirsto į ,,ekspertų grupes” (į vieną grupę eina ,,1”numeriai, į kitą - ,,2”numeriai ir t.t.).
· ,,Ekspertų grupėse” kiekvienas mokinys –savo analizuotos temos ekspertas- paaiškina nagrinėtą klausimą, visi klauso, pasižymi svarbiausius faktus.
· Mokiniai grįžta į ,,namų grupes”. Mokytoja pateikia užduotį, reikalaujančią visų grupių nagrinėtų klausimų žinių. Mokiniai užduotį atlieka individualiai arba bendradarbiaudami grupėje.
· Refleksija: patikrinamos atliktos užduotys (gali mokiniai įsivertinti), aptariama kurie ekspertai aiškiausiai išdėstė temą ir t.t.
Reikalingos priemonės: kortelės su numeriais, popierius grupėms, užduotys.
Metodo privalumai: metodas tinka diferencijuojant užduotis - silpnesni mokiniai atlieka lengvesnę, stipresni – sudėtingesnę užduotis.
Patarimai mokytojui, taikysiančiam šį metodą: jei užduotys panašaus sudėtingumo grupėse turėtų būti skirtingų gebėjimų mokiniai.
Parengė biologijos mokytoja metodininkė Daiva Gaidamavičienė
DURSTINIO PAVYZDYS:
Puikus informacinis leidinys gamtos mokslų laboratoriniams darbams. Siūlau išbandyti :)
https://www.dropbox.com/sh/xjv6tez2xaorxny/AAClgM2_HqGTEw2p4l8qPYOTa?dl=0
HOT CHAIR (KARŠTOJI KĖDĖ)
UGDOMI GEBĖJIMAI:
1. Bendravimas;
2.Kūrybiškumas
3. Mąstymas ir sprendimų priėmimas.
METODO APIBŪDINIMAS.
Tai aktyvus „žaidimas“ pratimas, kuris padeda įsisavinti žodyną. Klasė padalinama į dvi grupes A ir B. Grupė A sėdi vienoje kabineto pusėje, grupė B kitoje. Klasės priekyje pastatoma kėdė, kad kurios nors grupės mokinys žiūrėtų į klasę, o ne į lentą. Mokytojas užrašo žodį, frazę ar sakinį lentoje. Mokinys, kuris sėdi kėdėje, negali matyti, kas parašyta. Kai mokytojas pasako „Go“, komandos turi po vieną minutę apibūdinti žodį, su tikslu, kad mokinys sėdintis „HOT CHAIR“ galėtų jį atspėti. Vienintelis tabu yra, kad mokiniai apibūdindami žodį, nepavartotų to paties žodžio, kuris lentoje. Kurios komandos mokinys pasako pirmasis žodį, laimi tašką tai komandai. Po to į kėdė sėda kiti mokiniai.
Metodą aprašė anglų kalbos mokytoja Birutė Radziulienė
anglų kalbos mokytojų Zitos ir Jelenos idėja
VERTINIMUI IR ĮSIVERTINIMUI
Pamokos pabaigoje duoti mokiniams pakankamai laiko įsivertinti.
Sinkwain yra vienas iš būdų, kaip tą padaryti. O kas yra sinkwain?
Sinkwain - tai penkiaeilė, kur
pirmoji eilutė - vienas pagrindinis žodis, kuris apibrėžia turinį.
Antroji eilutė - Du būdvardžiai, kurie apibūdina šią sąvoką.
Trečioji eilutė -. Trys veiksmažodžiai, kurie rodo veiksmų sąvokas.
Ketvirtoje eilutėje -. Trumpas sakinys, kuriame autorius išreiškia savo požiūrį
į problemas.
Penkta eilutė - vienas žodis, paprastai daiktavardis, kuriuo mokinys išreiškia savo jausmus, susijusius su šios sąvokos asociacija.
Pavyzdys
1. Pamoka
2. Įdomi , įsimintina .
3. Įkvėpė, sudomino, paragino
4. Labai patiko
5. Nuostabu
Example in English Topic : Profession - PAVYZDYS anglų kalba. Tema: PROFESIJOS
1. Doctor 1. GYDYTOJAS
2. Caring, attentive 2. Rūpestingas, dėmesingas
3. Examines, treats, cures 3. Tiria, gydo, rūpinasi
4. Helps people 4. Padeda žmonėms
5. Satisfaction. 5. Pasitenkinimas.
VERTINIMO PAVYZDŽIAI:
anglų kalbos mokytojos Birutės Radziulienės:
Kaip paskatinti ir motyvuoti mokinį, kiekvieno mokytojo galvosūkis. Norėčiau pasidalinti patirtimi, kurią naudoju apie mėnesį. Kabinete pakabinau mažą stendą su pelėdos paveikslu(“išminties simbolis”). Į ją kiekvieną antradienį įsegu vadinamą savaitės žodį, frazeologinį junginį, žodžių junginį ir t.t. (WEEKLY IDIOM, PHRASE, WORD…). Frazės reikšmė ir vienas pavyzdys, kaip vartoti sakinyje, pateikiama angliškai.2 b klasės mokiniai (pasirinkau vieną klasę, kad nebūtų per daug darbų taisyti) žino, kad penktadienį per pamoką privalės tą frazę parašyti, paaiškinti angliškai ir pateikti du sakinius su ta fraze(vienas sakinys gali būti tas, kuris yra pelėdoje). Už kiekvieną parašymą, mokiniai gauna balą.(jeigu neteisingai atliko užduotį, gauna 0) Po dešimties rašymų, pažymys įrašomas į TAMO.
Kaip tai motyvuoja mokinius, tiesiog gražu stebėti. Jeigu jie nenusirašė frazės antradienį arba trečiadienį, penktadienį prieš pirmą pamoką jau stovi prie durų ir laukia, kad nusirašytų arba nusifotografuotų. Manau “eksperimentas” su pelėda pavyko, nes mokiniai ne tik patobulina dalyko žinias, bet ir mokosi dirbti savarankiškai, ugdosi atsakomybę.
rusų kalbos mokytojos Vilhelminos Urbonienės:
Vertinimas rusų kalbos pamokose
Prieš baigiamąjį modulio atsiskaitymą , mokiniai atlieka savarankišką savo žinių patikrą, kurios vertinimas susideda iš:
· Išversti 10 žodžių į rusų kalbą – 1 balas
· Sudaryti po sakinį su 4 pabrauktais žodžiais – 2 balai
· Sudaryti dalyvius , panaudojant po 3 veiksmažodžius I ir II asmenuotės – 2 balai
· Sukurti trieilį( ,, Kaktuso“ metodas) pagal pateiktus 2 žodžius . Pvz. Aušra ....Rytas. – 3 balai
· Tarp šių žodžių turi būti panaudota po 3 žodžius, atsakančius į šiuos klausimus:
Aušra
Kokia aušra?
Ką veikia ta aušra?
Kuo virsta aušra ? – sakinys
Rytas
· Iš skaitytų tekstų, pateikiama teksto dalis, kurią mokiniai turi išversti į lietuvių kalbą-2 balai
· Atlikę darbą, mokiniai užverčia sąsiuvinius ir 1 min. gali atsiversti užrašus arba vadovėlius ir susirasti reikiamą informaciją, po to vėl gali 2 min. pasitikrinti patys savo darbą. Toks pasitikrinimas ugdo atsakomybę, nes , jei mokėsi namuose, išsyk žino, kur ieškoti informacijos. Toks savarankiško darbo vertinimas padeda mokiniams geriau pasiruošti modulio kontroliniam darbui.
kūno kultūros mokytojos Daivos Panavienės:
Kiekvienam žmogui būdingas savitas brandos tempas. Dažnai to paties amžiaus vaikai skiriasi savo fiziniu išsivystymu, sveikata, fiziniu pajėgumu ir fiziniu parengtumu.
geografijos mokytojos Jurgitos Politienės:
Dėl vertinimo - tradiciškai baigus skyrių rašomas atsiskaitomasis darbas. Naudoju ir kaupiamąjį vertinimą, tarkim trečiokai visada atsiskaitinėja gamtinės geografijos objektus prie žemėlapio, taipogi kaupiamąjį įvertinimą naudoju ir vertindama klasės ir namų darbus....
https://drive.google.com/file/d/0BxtndnG9ffsab2ozTV83MmpydDA/view?usp=sharing
https://drive.google.com/file/d/0BxtndnG9ffsaeXJocWVOX3JGY2M/view?usp=sharing
https://drive.google.com/file/d/0BxtndnG9ffsabXh5Mmdfd3ZIUHM/view?usp=sharing
Gamtos ir tiksliųjų mokslų metodinės grupės vertinimo praktikos:
prezi.com/8ukzqgey99g0/gamtos-ir-tiksliuju-mokslu-metodines-grupes-vertinimo-prakti/?utm_campaign=share&utm_medium=copy
prezi.com/8ukzqgey99g0/gamtos-ir-tiksliuju-mokslu-metodines-grupes-vertinimo-prakti/?utm_campaign=share&utm_medium=copy
LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJŲ VERTINIMO
PRAKTIKOS:
Lietuvių kalbos mokytojos vertina remdamosi respublikos lietuvių kalbos mokytojų susitarimais: yra parengti 9-10 klasės 250 -300 žodžių rašinių vertinimo kriterijai, VE vertinimo kriterijai, diktanto, atpasakojimo ir kt. vertinimo kriterijai.
Grupinio darbo vertinimo galimybės įvairios: vertina visa klasė, vertina išrinkta komisija, vertina mokytojas, vertina suolo draugas ar pan. Labiausiai kol kas pavykęs grupinio darbo vertinimas, kai mokinių grupelės vertina skirtingus kriterijus. Pavyzdžiui, už perskaitytos knygos pristatymą skiriama 10 taškų: 2 taškai už kalbos taisyklingumą; 2 taškai už laiką (5 min.), 2 taškai už anotaciją; 4 taškai už recenziją (duota detali vertinimo išklotinė; ji buvo aptarta su mokiniais skiriant jiems užduotį namuose). Klasė vertina grupėse po 4: dvi grupės vertina kalbos taisyklingumą, dvi recenziją, viena laiką ir viena anotaciją. Vertina kiekvieną knygos pristatymą, nurodo trūkumus ir skiriamų taškų skaičių laikantis susitarimų. Toks grupinio darbo vertinimas patiko mokiniams, buvo objektyvesnis, aktyvesnis.
LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJŲ VERTINIMO
PRAKTIKOS:
Lietuvių kalbos mokytojos vertina remdamosi respublikos lietuvių kalbos mokytojų susitarimais: yra parengti 9-10 klasės 250 -300 žodžių rašinių vertinimo kriterijai, VE vertinimo kriterijai, diktanto, atpasakojimo ir kt. vertinimo kriterijai.
Pamokose taikomas atrenkamasis vertinimas – kai vertinamas vienas pasirinktas užduočių raštu ir/ar žodžiu kriterijus.
Grupinio darbo vertinimo galimybės įvairios: vertina visa klasė, vertina išrinkta komisija, vertina mokytojas, vertina suolo draugas ar pan. Labiausiai kol kas pavykęs grupinio darbo vertinimas, kai mokinių grupelės vertina skirtingus kriterijus. Pavyzdžiui, už perskaitytos knygos pristatymą skiriama 10 taškų: 2 taškai už kalbos taisyklingumą; 2 taškai už laiką (5 min.), 2 taškai už anotaciją; 4 taškai už recenziją (duota detali vertinimo išklotinė; ji buvo aptarta su mokiniais skiriant jiems užduotį namuose). Klasė vertina grupėse po 4: dvi grupės vertina kalbos taisyklingumą, dvi recenziją, viena laiką ir viena anotaciją. Vertina kiekvieną knygos pristatymą, nurodo trūkumus ir skiriamų taškų skaičių laikantis susitarimų. Toks grupinio darbo vertinimas patiko mokiniams, buvo objektyvesnis, aktyvesnis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą