2025 m. vasario 9 d., sekmadienis

FINANSINIS RAŠTINGUMAS

 Finansinis raštingumas - tai gebėjimas efektyviai valdyti savo finansus. Šis  įgūdis, yra naudingas kiekvienam siekiančiam priimti veiksmingus finansinius sprendimus. Turėti finansinio raštingumo kompetenciją nėra tiesiog mokėjimas suskaičiuoti savo turimus pinigus ir biudžetą paskirstyti savo poreikiams. Tai procesas, kuris apima daugiau dalykų. Kas gi yra finansinis raštingumas ir kaip tinkamai elgtis su pinigais?

Finansinis raštingumas. Kas tai?

Kalbant paprastai, finansinis raštingumas yra supratimas apie taupymą, investavimą ir skolinimąsi. Tai įgūdis, kuris lemia bendrą finansinės gerovės ir pasitikėjimo savimi jausmą.

„Vis dažniau kalbame ne tik apie finansinį raštingumą, bet ir apie gebėjimą pasirūpinti savo finansine gerove (wellbeing). Paprastai sakant, finansiškai raštingas žmogus sugeba atlikti mokėjimus, vykdyti kasdienius įsipareigojimus, pasirūpinti savo saugumu ir ateitimi, kartu sugebėdamas įvertinti prisiimamas rizikas. Tad tai yra apie dabartį ir ateitį, žinias ir įgūdžius, saugumą. Visi šiei dalykai yra svarbūs kiekvienam suaugusiam žmogui, tad jų mokytis būtina.” - sako ekonomistė ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kada reikia pradėti ugdyti šią kompetenciją?

Ugdyti finansinio raštingumo kompetenciją ir gebėjimą elgtis su pinigais pravartu pradėti nuo tada, kai gauname pirmuosius pinigus - dar vaikystėje. Tada, kai esame pratinami taupyti ar, pavyzdžiui, užsidirbti, atliekant paprasčiausius namų ruošos darbus. To mokytis pradedame namuose, tačiau tęsti šios kompetencijos ugdymą reikia nuolatos. 

“Neretai, vos 5-6 metų vaikas, jau sprendžia kam skirti pirmus močiutės dovanotus pinigus. Ar pirmokas, kuris jau turi atsiimti grąžą, pirkdamas bandelę mokykloje.

Mokytis beveik visi pradeda šeimoje ir iš šeimos ateina didžiausias, stipriausiai susiformavęs žinių ir įgūdžių bagažas. Tačiau nereikia pamiršti, kad suaugusiems finansinio raštingumo žinių irgi trūksta, tad labai gali būti, kad mūsų, atsineštos žinios netikslios ar nulemtos susiformavusių mitų. Todėl itin svarbu šias žinias stiprinti ir gilinti mokykloje bei kitais (patikimais!) būdais.” - pasakoja J. Cvilikienė.

Kodėl ši kompetencija naudinga?

Finansinis raštingumas yra svarbus, nes turint šią kompetenciją gebėsi efektyviai valdyti savo finansus, kad greičiau pasiektum išsikeltų tikslų. 

„Mes visi kasdien vienaip ar kitaip darome sprendimus, susijusius su mūsų pinigais. Finansų pasaulis keičiasi labai greitai, technologijos tobulėja, su sukčių bandymais išvilioti pinigus tenka susidurti daugumai gyventojų. Neturint bent elementarių finansinio raštingumo žinių, žmogus tampa labai pažeidžiamas.” - savo mintimis dalijasi ekonomistė. 

Tačiau jis susijęs ne tik su asmeniniu gyvenimu, bet ir su tavo karjera. Juk žinoti finansinio raštingumo pagrindus reikia daugelyje sričių: personalo vadyboje, rinkodaros, prekybos, gamybos srityse ir t. t.

Finansinio raštingumo situacija Lietuvoje ir Europoje.

Pasak Jūratės Cvilikienės, situacija Lietuvoje gerėja, tačiau toli gražu nėra gera: „Lietuvos bankų asociacija atlieka suaugusiųjų žinių tyrimus, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. The Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) - paauglių. Visi jie rodo viena – mūsų žinios yra vidutinės. Lietuviams trūksta investavimo, sudėtingesnių finansinių sprendimų žinių.

Mūsų kaimynai estai yra tarp pasaulinių lyderių, kartu su suomiais, Kanados gyventojais, kur finansinio raštingumo ugdymas integruotas į mokymosi programas nuo ankstyvo amžiaus, jo svarba seniai nebėra diskutuotina, o šalys turi aiškias strategijas kaip juda link tikslo.  Tad mums tikrai yra dar daug ką nuveikti šioje srityje.”.

Ar tu esi finansiškai raštingas?

Mokytis finansinio raštingumo ir juo domėtis - būtina nuolat.  Atsakyk į šiuos 10 klausimų ir sužinok, ar atsakingai rūpiniesi savo finansais. Taip suprasi, kokios finansinio raštingumo sritys yra tavo silpnoji vieta bei kuo reikėtų pasidomėti daugiau.

  1. Ar seki savo išlaidas?
  2. Ar planuoji savo biudžetą?
  3. Ar taupai ir turi santaupų?
  4. Ar galvoji apie pensiją?
  5. Ar turi aiškius finansinius tikslus?
  6. Ar “įdarbini” savo santaupas?
  7. Ar atsakingai priimi informuotus finansinių paslaugų sprendimus? (Būsto paskolas, draudimus ir pan.)
  8. Ar domiesi asmeninių finansų tema?
  9. Ar laiku moki mokesčius ir kitas sąskaitas?
  10. Ar pirkdamas nesikliauji vien savo emocijomis?


2025 m. vasario 8 d., šeštadienis

Integruota pamoka ,,Lytiškumas-gyvenimo duotybė ar Dievo dovana“

Sausio 29 d. vyko integruota gyvenimo įgūdžių ir tikybos pamoka ,,Lytiškumas-gyvenimo duotybė ar Dievo dovana“ IIb klasėje, kurią vedė N.Vainorienė ir G.Umbražiūnienė. Mokiniai, pateiktos medžiagos pagalba, aptarė lytiškumą kaip Dievo dovaną vyrui ir moteriai, susipažino su 2 lytiškumo sampratomis ir jas įvertino Bažnyčios mokymo šviesoje, atliko vaizduotės pratimus merginoms ir vaikinams, įtvirtino žinias atliekant užduotis reflectus ir Kahoot teste bei pagilino pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo mokėjimo mokytis, skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.



2025 m. sausio 30 d., ketvirtadienis

Pamoka-susitikimas "Švenčionėliuose aš..." su Povilu Šimkavičiumi

 Sausio 30 dieną TŪM programos ilgalaikio integruoto projekto “Pažink Švenčionėlius” grupė dalyvavo pamokoje -susitikime „Švenčionėliuose aš...“ su Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininku leitenantu, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariu Povilu Šimkavičiumi. Susitikimo metu svečias papasakojo apie savo gyvenimą, ryšius su Švenčionėliais, pasidalijo kūrybine patirtimi, atsakė į mokinių klausimus bei padovanojo gimnazijai knygų.




2025 m. sausio 29 d., trečiadienis

Pamoka-susitikimas "Kitoks žvilgsnis į Švenčionėlius" su MIŠKO UOSTO nariais

 2024 m. gruodžio 12 d. gimnazijoje 8a klasės mokiniai, vykdydami Tūkstantmečio mokyklų programos (TŪM) ilgalaikio integruoto projekto „Pažink Švenčionėlius“ veiklas, dabar pakvietė į susitikimą „Kitoks žvilgsnis į Švenčionėlius“ su miestelyje įsikūrusios kūrybininkų bendruomenės „Miško uostas“ nariais Aurimu Ražanausku ir Ieva Ginkevičiūte. Renginio metu svečiai dalinosi savo patirtimis, pasakojo apie kūrybos ir bendruomenės puoselėjimo svarbą mažame miestelyje. Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir veiklas, gilindami žinias apie savo gimtąjį miestą bei pasisemdami naujų idėjų jo puoselėjimui.

TŪM kultūrinio ugdymo srities koordinatorė Zita Karneckienė









Pamoka-susitikimas "Švenčionėlių miesto istorija" su Ramune Čebručenko

 2024 m. gruodžio 11 d. gimnazijoje 8a klasės mokiniai, vykdydami TŪM projektą tęsė ilgalaikio integruoto projekto „Pažink Švenčionėlius“ susitikimus su miestelio žmonėmis ir susitiko su knygų autore, tautodailininke, dailės mokytoja Ramune Čebručenko. Viešnia papasakojo apie Švenčionėlius nuo jų įkūrimo iki Antrojo pasaulinio karo, pasakojimas buvo gausiai iliustruotas senomis miestelio nuotraukomis.

Buvo įdomu, tik susitikimui skirta valanda labai greit prabėgo, todėl dėkodami ir atsisveikindami sutarėm – iki kito susitikimo!
Mokytojos Zita Karneckienė ir Asta Činčikienė







2025 m. sausio 28 d., antradienis

Kūrybinės dirbtuvės „Mano miestas - Švenčionėliai“

 Sausio 28 d. 8a klasės mokiniai tęsė TŪM programos ilgalaikio integruoto projekto “Pažink Švenčionėlius” veiklas. Šiandien jie dalyvavo mokytojos Alfredos Karovackienės organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse „Mano miestas - Švenčionėliai“ su mūsų gimnazijos alumne Orinta Politaite. Mokiniai ant molio lentelių raižė mūsų miesto pastatų vaizdus ir juos dekoravo angobais (spalvotas molis). 

Dėkojame Orintai, dalinamės mokinių sukurtais darbais ir dirbtuvių akimirkomis: 












Švenčionėliai – mano gimtasis miestas

 2025 m. sausio 23 d. 6 a klasės mokiniams pamoką- susitikimą „Švenčionėliai – mano gimtasis miestas“ pagal TŪM ilgalaikį integruotą projektą „Pažink Švenčionėlius“ vedė IIb klasės mokinys Robertas Čebručenka. Mokiniai klausėsi pasakojimo apie svarbiausius miestelio objektus, kurių būtinai reikėjo nutiesus geležinkelį, pastačius vandens bokštą, depą garvežiams ir stotį. Todėl vieni iš pirmųjų atsirado cerkvė ir geležinkelininkų klubas, vėliau kūrėsi kiti objektai. Mokiniai aktyviai klausėsi, dalyvavo viktorinoje, žiūrėjo filmuką, reflektavo. Mokytojos Asta Činčikienė, Zita Karneckienė ir Alfreda Karovackienė labai žavėjosi ne tik pasakojimu apie Švenčionėlius, bet dar ir tuo, kad Roberto pamoka atitiko visus šiuolaikinės pamokos kriterijus: buvo ir sudominimas, ir pasakojimas, IKT naudojimas, tarpiniai įsivertinimai ir refleksija. Nuostabi pamoka!











2025 m. sausio 14 d., antradienis

„Pasivaikščiojimas po Švenčionėlius“

2025 m. sausio 9 d. įvyko TŪM ilgalaikio projekto „Pažink Švenčionėlius“ pamoka „Pasivaikščiojimas po Švenčionėlius“ su Jūrate Guigiene. Pamokoje dalyvavo 6a klasės ir 8a klasės mokiniai, įsiprašė ir devintokų bei dešimtokų žiūrovų, projekte dalyvaujančios mokytojos Zita Karneckienė, Asta Činčikienė ir Alfreda Karovackienė. Susitikimo metu mokytoja Jūratė Guigienė vedė mokinius taku pagal Žeimeną, paaiškino, kodėl tokia vingiuota ta mūsų upė, užsukome palei upę eidami į buvusią vėžių supirkimo įmonę, garvežių depą ir du vandens bokštus, aplankėme Holokausto aukų atminimo vietą, susipažinome su žymiais mūsų miestelio litvakais, su buvusiais stambiais pramonės objektais. Pamokos pabaigoje laukė labai įdomi viktorina apie mūsų miestą.

  





2025 m. sausio 4 d., šeštadienis

Metodinėje dienoje „TŪM ir mokyklos pažanga“

 Tūkstantmečio mokyklų projekto (TŪM) keturių sričių koordinatorės - lyderystės srities koordinatorė Daiva Veronika Kašina, įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Asta Činčikienė, STEAM srities koordinatorė Daiva Gaidamavičienė ir kultūrinio ugdymo srities koordinatorė Zita Karneckienė - rajono metodinės dienos „TŪM ir mokyklos pažanga“ renginyje 2025 m. sausio 3 d. pristatė pažangos plano veiklas, pasidžiaugė, kas jau nuveikta, ir papasakojo, kas dar planuojama nuveikti.

https://view.genially.com/676e410dc0a52fc3281cab27/presentation-ku-skmg

2025 m. sausio 1 d., trečiadienis

Nalšios muziejuje

 Gruodžio 10 d. Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos 2b klasės auklėtiniai su mokytoja Sigita Pavliukevičiene lankėsi Nalšios muziejuje. Jie smalsiai apžiūrėjo visas muziejaus sales ir veikiančią fotografijų parodą "Adutiškio moterys". (GérardOuldbabaali) Mokytojos paskatinti vaikai domėjosi ne tik savo krašto istorija, bet ir nematerialiuoju paveldu - šiuo atveju sutartinėmis. Mokiniai išmoko naujų, jiems dar negirdėtų sutartinių. Keletą sutartinių vaikai giedoti jau mokėjo. 

Parodos autorius buvo sujaudintas nusiųstomis jam nuotraukomis ir filmuota medžiaga iš šios edukacijos "Esu laimingas matydamas ir girdėdamas šiuos vaikus dainuojančius mano nuotraukų apsuptyje. Man tai didelis pasisekimas ir istorinis perdavimo momentas tarp šių dainuojančių moterų" (Gérard Ouldbabaali)




2024 m. gruodžio 3 d., antradienis

PADLET

 Noriu pasidalinti, kaip internetinę lentą galima panaudoti visai pamokos medžiagai susidėti:

https://padlet.com/karneckiene/english-8a-kk7i4kaev7sfiqnq


Mokytoja Jelena Rimkienė dalinasi

 Temos apibendrinimas

·  Pusė grupės sustoja vidiniame rato rate ir atsisuka į išorę.

·  Kita pusė grupės sustoja išoriniame rato rate, stovėdami priešais vidinį ratą.

·  Pasidalykite pagrindine informacija / svarbiausiais mokymosi momentais iš pirmosios sesijos.

·  Po 2 minučių keiskite partnerį: vidinis ratas lieka vietoje, o išorinis ratas pasislenka viena vieta pagal laikrodžio rodyklę.

 Klausyk pasaulio

1.                    Visi mokiniai atsistoja ir eina į lauką. Jie turėtų pasiimti pieštuką ir popieriaus lapą. Penkias minutes vaikšto, kur tik nori.

2.                    Vaikščiodami jie turėtų užsirašyti visus garsus, kuriuos girdi (pvz., „Išgirdau šuns lojimą“). Jei gali, rašo angliškai, o jei ne, tada savo gimtąja kalba.

3.                    Mokiniai grįžta į klasę. Porose arba mažose grupėse jie aptaria šiuos klausimus:

o   Koks garsas buvo girdimas dažniausiai?

o   Koks garsas buvo įdomiausias?

o   Koks garsas buvo neįprasčiausias?

o   Kurį garsą lengviausia padaryti savo balsu? Ar galite jį atkartoti?

4.                    Galiausiai aptarkite atsakymus su visa klase.

Susipažinimui ( tinka visiems)

·  Parašykite ant lentos šiuos sakinių pradžios pavyzdžius: Vienas iš mūsų gali…; Du iš mūsų gali…; Trys iš mūsų gali…; Visi mes galime…; Niekas iš mūsų negali…

·  Suskirstykite mokinius į keturių žmonių grupes. Paprašykite jų per nustatytą laiką (pvz., per penkias minutes) sugalvoti kuo daugiau teisingų sakinių apie savo grupę. Priklausomai nuo jų lygio, šiuos sakinius galima užrašyti.

·  Surinkite atsakymus iš grupių. Galite paprašyti kitų grupių atspėti, apie ką kalbama. (Pavyzdžiui: „Vienas iš mūsų moka plaukti. Kas tai galėtų būti?“ / „Karlas.“ / „Kodėl?“ / „Jis gyvena prie upės, todėl, manau, kad jis moka plaukti.“)

 Klaidų taisymas: nestabdyti kalbančio mokinio, jam padarius klaidą, fiksuoti sau ir aptarti klaidas po visų kalbėjimų, pristatymų ir pan. Aptarti klaidas su klase.

Dėmesio koncentracija:

1).1,2,3 -  1, x ,3

2) one, two, three eyes on me/ on, two eyes on you ( nuo 1 pamokos)

3) žaidimas : „pasakyk teisingai“ Galim naudoti bet kokią temą, skaičius ir pan.

2024 m. lapkričio 19 d., antradienis

Integruota gyvenimo įgūdžių pamoka,, Mano asmeniniai tobulėjimo tikslai“ ir cianotipijos kūrybinės dirbtuvės ,,Mėlyni šviesos paveikslai“

 Spalio 24 d. Švenčionėlių miesto bibliotekoje vyko  integruota pamoka 8b klasės mokiniams, kurią vedė Nijolė Vainorienė ir Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos edukatorė Irina Jarec.  Mokiniai susipažino su analoginės fotografijos istorija, kūrė meniškas kompozicijas iš augalų, kurias pavertė mėlynais „paveikslais“, patys atliko kiekvieną cianotipijos etapą. Cianotipija yra neįprastas vaizdų kūrimo būdas, iliustruojantis fotografijos ištakas ir leidžiantis paprastai gauti unikalias, estetiškas fotogramas. Mokiniai  domėjosi  fotografija, mokslu, tvarumu (naudojamos natūralios medžiagos). Teorinėje  dalyje mokiniai dalyvavo   interaktyvioje diskusijoje apie analoginės fotografijos vystymąsi. Praktinėje dalyje kiekvieną cianotipijos proceso etapą atliko patys pagal pateiktas instrukcijas. Kiekvienas sudėliojo unikalią kompoziciją iš augalų ar kitų objektų, taip lavindamas kūrybiškumą saviraišką.