Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos metodinis avilys
2025 m. spalio 7 d., antradienis
2025 m. spalio 3 d., penktadienis
Tarptautinė Taikos diena ir M. K. Čiurlionis: Taikos ir Kūrybos Tiltas
DALINAMĖS:
Integruota tikybos ir etikos pamoka IIIab klasėse, jungianti dvasingumo, meno ir taikos temą per lietuvių genijaus M. K. Čiurlionio kūrybos paslaptį (parengė etikos mokytoja V. Urbonienė ir tikybos mokytoja G. Umbražiūnienė):
2025 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis
Edukacinis projektas Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje: nuo ekskursijos iki apdovanojimų
Švenčionėlių
Karaliaus Mindaugo gimnazija 2024-2025 m. dalyvavo „Tūkstantmečio mokyklų II“
programos 68-oje veikloje: medijų raštingumo kūrybinėse dirbtuvėse. Tai yra
edukacinis projektas, kurio tikslas – ugdyti mokinių gebėjimą efektyviai
naudoti audiovizualines medijas, kritiškai jas analizuoti ir kūrybiškai
kurti.
Dvidešimt
6-8 klasių mokinių ir dvi mokytojos – Zita Karneckienė ir Agnė Šalnienė - kūrė
ir išbandė inovatyvius ugdymo metodus, įgyvendino kūrybinius projektus kartu su
audiovizualinio meno kūrėjais. Kūrybinės sesijos buvo organizuojamos įvairiose
aplinkose: tiek mokykloje, tiek išvykose, pavyzdžiui, muziejuose, kino
teatruose ar meno erdvėse, o tai leido dalyviams praktiškai lavinti medijų
raštingumą.
Edukatorės
Veronika Mačinskaitė ir Virginija Mesropian puikiai sugebėjo sujungti teorines
žinias su praktine veikla. Programa prasidėjo kino teatre „Pasaka"
Vilniuje, kur mokiniai dalyvavo edukacinio kino „Lenos jūra" peržiūroje,
ir vėliau Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje susipažino su triukšmo
įgarsinimo technologijomis. Ši pirmoji išvyka iškart parodė, kad projektas bus
ne įprastas pamokų ciklas, o tikra kelionė į kino pasaulį.
Didžioji
programos dalis vyko gimnazijoje, kur daugiau kaip dvidešimties sesijų
metu mokiniai mokėsi naudotis šiuolaikinėmis vaizdo kūrimo programomis
„Canva" ir „CapCut", rašyti scenarijus, filmuoti ir montuoti vaizdo
medžiagą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas medijų raštingumui – mokiniams buvo
paaiškinta kritinio mąstymo svarba suvokiant ir kuriant medijų turinį.
Pažintiniai žaidimai padėjo suprasti, kaip atskirti patikimą informaciją nuo
klaidingų duomenų.
Projekto
metu buvo surengtos šešios edukacinės išvykos, kurios atskleidė profesionalaus
kino kūrimo procesus. LRT studijose mokiniai susipažino su televizijos laidų
filmavimo užkulisiais, Energetikos ir technikos muziejuje dalyvavo edukacijoje
„Fotografija – pasaulis degtukų dėžutėje", MO muziejuje lankė vaizdo
žaidimų parodą „Game Play – žaidžiant pasaulį". Utenoje, šiuolaikinio meno
ir kūrybos erdvėje „Rapolas", vyko kūrybinio mąstymo lavinimo edukacijos.
Dirbtuvių
kulminacija tapo mokinių filmų kūrimas. Mokiniai patys pasirinko jiems
aktualias temas, parašė scenarijus, atliko filmavimo darbus ir galiausiai
sumontavo filmą. Šis procesas atskleidė ne tik techninius gebėjimus, bet ir
kūrybinį potencialą, komandinio darbo įgūdžius bei gebėjimą perteikti savo
idėjas pasitelkiant vizualų pasakojimą.
Kūrybinių
dirbtuvių metu mokiniai peržiūrėjo ir aptarė įvairius filmus – nuo Oskaru
apdovanoto animacinio filmo „Potvynis" iki lietuviškų dokumentinių filmų
„Krepšinio karalienė", „Šiaurinė srovė" ir „Upė". Šie filmų
aptarimai padėjo atskirti kino žanrus ir pamatyti kūrybos būdų įvairovę.
Rugsėjo
19 dieną įvykęs baigiamasis renginys „ŠKMG kino festivalis“ tapo tikra švente
gimnazijos bendruomenei. Dar prieš prasidedant peržiūrai, žiūrovus viliote
viliojo Holivudo ir Lietuvos kino industrijos ženklais papuoštas įėjimas į kino
salę ir mistiniai garsai. O peržiūrai prasidėjus žiūrovų žvilgsnį
vis patraukdavo žvaigždžių lietus salėje ir Oskarai ant vedančiųjų
stalelio. Mokiniai pristatė savo sukurtus filmus, dalijosi patirtimi ir
reflektavo apie įgytas kompetencijas, atsakė į žiūrovų (mokinių, jų tėvelių,
mokytojų) klausimus. Ir, kaip tikroje Oskarų teikimo ceremonijoje, už nuopelnus
kine auksinės Oskarų statulėlės buvo iškilmingai įteiktos už filmus „Tunelis“,
„Švenčionėliai – mūsų miestas“, „Saldainių dyleris“, o filmas „Kur dingo
Edvinas Kratas“ tapo ŠKMG festivalio 2025 nugalėtoju.
Taigi,
kūrybinėms dirbtuvėms ir finaliniam filmų festivaliui užveriant duris, visi jų
dalyviai vienbalsiai pritarė, kad medijų raštingumo ugdymas/is gali būti itin
įdomus ir kūrybiškas procesas, formuojantis ateities kartos kūrybinius
gebėjimus, skatinantis kultūrinį progresą ir asmeninę ūgtį.
Švenčionėlių
Karaliaus Mindaugo gimnazijos „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto kultūrinio ugdymo koordinatorė
Zita Karneckienė
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio
mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Filmų triukšmų
įgarsinimas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje:
Komandos formavimo
užsiėmimas:
Gaminame fotoaparatą:
Šiuolaikinio meno ir
kūrybos erdvėje „Rapolas“:
LRT studijoje:
LRT studijoje:
Laidoje „Gustavo enciklopedija“:
MO muziejuje, Vilniuje:
Vaizdo žaidimų parodoje
„Game Play – žaidžiant pasaulį":
Renginio
„ŠKMG kino festivalis“ akimirkos:
Po renginio „ŠKMG kino festivalis“:
2025 m. rugsėjo 9 d., antradienis
Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje sėkmingai įgyvendinta regeneruojančios vietokūros programa
Švenčionėlių
Karaliaus Mindaugo gimnazijoje sėkmingai įgyvendinta regeneruojančios
vietokūros programa
Pagal
švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ Švenčionėlių Karaliaus
Mindaugo gimnazijoje sėkmingai įgyvendinta „Regeneruojančios vietokūros
edukacinė programa", kuri per šešis mėnesius transformavo ne tik mokyklos
aplinką, bet ir dalyvių požiūrį į bendruomenės kūrimą. Programa, trukusi 60
akademinių valandų, bendram kūrybiniam
procesui subūrė 20 aktyvių 6–8 klasių mokinių
ir trijų dalykų mokytojas - biologijos mokytoją Daivą Gaidamavičienę,
anglų kalbos mokytoją Zitą Karneckienę bei dailės mokytoją Alfredą
Karovackienę.
Vietokūros
edukacinę programą įgyvendino ir veiklas
moderavo lektorius Aurimas Ražanauskas kartu su Ieva Ginkevičiūte, jiems
talkino gausus būrys talentingų menininkų: Saulė Norkutė, Mantvydas Vilys,
Dovas Vyšniauskas, J. Moong Santoso Pribadi, Alė Janonytė-Mulienė ir Žymantas
Dečkus.
Nuo
tyrinėjimo iki kūrimo
Programos
pradžioje, kovo–gegužės mėnesiais, dalyviai giliai tyrinėjo mokyklos
teritorijos aplinką ir istoriją. Buvo nuostabu stebėti, kaip mokiniai iš naujo
atrado erdves, kuriose kasdien leisdavo laiką, bet niekada anksčiau nepastebėdavo jų panaudojimo
galimybių.
Pirmajame
etape dalyviai išmoko, kas yra bendrakūra ir vietokūra, praktiškai tyrinėjo
erdves per jausmus ir pojūčius, kūrė pirmuosius prototipus. Dailės, anglų
kalbos ir biologijos mokytojos aktyviai dalyvavo procese, atrasdamos naujų būdų
integruoti kūrybą į savo dalykus.
Kūrybinės
dirbtuvės ir realių objektų kūrimas
Intensyviausias
periodas vyko gegužės–birželio mėnesiais, kai teorija virto praktika.
Garso kūrybinės dirbtuvės atskleidė, kaip garsas formuoja erdvės atmosferą, o
spalvų tyrimai parodė, kaip vizualūs sprendimai keičia objektus ir erdves.
Birželio
10-13 dienomis mokyklos teritorijoje vyko tikras statymas – trys vietokūros objektai iš idėjų
virto realybe. Matydami, kaip jų vizijos materializuojasi, mokiniai suprato,
kad kartu kurdami naujus aplinkos objektus jie gali realiai keisti fizinę ir
kartu emocinę ugdymosi aplinką, puoselėti pagarba ir palaikymu grįstus
tarpusavio ryšius, turėti galimybes rinktis ir priimti sprendimus vietokūros procese.
Tvarūs
rezultatai ir bendruomenės įsitraukimas
Paskutinis
programos etapas, įvykęs 2025 m. rugsėjo 8-9 d., buvo skirtas patyriminio
mokymosi refleksijai ir proceso įsivertinimui. Sukurti projektai buvo
pristatyti bendruomenei baigiamojo renginio metu. Aptarti ir galimi tolimesni
žingsniai ir suplanuota, kaip užtikrinti vietokūros tęstinumą gimnazijoje,
integruojant objektus į mokomuosius dalykus ir kuriant projekto priežiūros
planus.
Baigiamajame
renginyje mokyklos bendruomenė turėjo galimybę susipažinti su visais trimis
projektais. „Visa bendruomenė buvo sužavėta, kokių brandžių idėjų pateikė ir
jas įgyvendino šios programos komanda", – džiaugėsi gimnazijos direktorė
Asta Turskienė. Šis projektas parodė, kad mokiniai gali būti ne tik mokyklos
aplinkos naudotojai, bet ir kūrėjai. Jie išmoko, kad jų balsas ir veikla gali
realiai keisti aplinką.
Programa,
finansuojama Europos Sąjungos „NextGenerationEU" lėšomis, tapo pavyzdžiu
kitoms mokykloms, kaip per meną ir bendruomenės įsitraukimą galima kurti
tvarias ir prasmingas edukacines erdves.
Švenčionėlių
Karaliaus Mindaugo gimnazijos „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto kultūrinio
ugdymo koordinatorė Zita Karneckienė
Projektas finansuojamas Europos
Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio
mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Keletas akimirkų iš projekto:
Programos komandos formavimas, tikslų ir plano kūrimas, aplinkos tyrinėjimo būdų numatymas.
Idėjų generavimas
Projektinių darbų tobulinimas
Vietokūros programos
projektų įgyvendinimas
Vietokūros projektų įgyvendinimas
Vietokūros projektų įgyvendinimas
Vietokūros projektų pristatymas gimnazijos
bendruomenei
Vietokūros projektų
pristatymas gimnazijos bendruomenei
Vietokūros projektų
pristatymas gimnazijos bendruomenei
Sukurtų projektų
išbandymas
Regeneruojančios programos sėkmių aptarimas, refleksija
2025 m. birželio 9 d., pirmadienis
Kultūrinis ugdymas: pamokų planai
Kviečiame apsilankyti mūsų kultūrinio ugdymo integravimo pamokų banke:
Kultūra klasėje: mūsų mokytojai kuria ateities pamokas
2025 m. pavasarį 20 Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos pedagogų dalyvavo “Tūkstantmečio mokyklų” programos mokymuose „Kultūrinio ugdymo integravimo į mokomuosius dalykus mokymai pedagogams“. Šie 60 akademinių valandų trukmės mokymai – tai ne tik profesinis tobulėjimas, bet ir kūrybiškos bendruomenės kelias į šiuolaikišką, visapusišką ugdymą.
Mokymų tikslas – padėti
mokytojams kultūrinius elementus tikslingai ir kūrybingai integruoti į įvairius
mokomuosius dalykus: literatūrą, istoriją, matematiką, biologiją, meną ir net
gamtos mokslus. Mokymus vedė patyrusi lektorė Jolita Morkūnaitė – edukologijos
ir švietimo vadybos magistrė, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos
direktorė ir dailės mokytoja ekspertė.
Mokymų metu mokytojai gilinosi į
kultūrinės kompetencijos reikšmę, tarpdisciplininio ugdymo galimybes ir
šiuolaikinius mokymo metodus. Daug
dėmesio skirta praktinėms dirbtuvėms: mokytojai kūrė integruotų pamokų planus,
išbandė juos su mokiniais ir dalijosi refleksijomis.
Didžiulį įkvėpimą pedagogams suteikė pažintiniai-mokomieji vizitai į
Vilnių. Lankėmės Valdovų rūmuose, Užupio meno erdvėse, TARTLE muziejuje, VDA
galerijoje „Titanikas“, Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir „Meno
avilyje“. Šios patirtys ne tik praplėtė akiratį, bet ir padėjo rasti naujų būdų
kultūrą įtraukti į pamokas.
Šiandien mokytojai pristatė savo sukurtas integruotas pamokas, aptarė jų
eigą, iššūkius, mokinių reakcijas ir taikė „Ką daryčiau kitaip?“ refleksijos
metodą. Ši praktinė dalis buvo ypatingai vertinga, nes kiekviena patirtis grįžo
į klasę – kaip naujas metodas, temos interpretacija ar idėja kolegoms.
Didžiuojamės savo mokytojais, kurie ne tik gilina žinias, bet ir drąsiai
taiko naujoves ugdymo procese. Ši mokymų programa dar kartą įrodė, kad esame
bendruomenė, kuri mokosi, auga ir dalijasi – tam, kad mūsų mokiniai augtų
kūrybingais, mąstančiais ir kultūriškai sąmoningais žmonėmis.
Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos
„Tūkstantmečio mokyklų“ projekto kultūrinio ugdymo koordinatorė Zita
Karneckienė
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio
mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Ilgalaikis integruotas projektas PAŽINK ŠVENČIONĖLIUS
„Pažink Švenčionėlius“ - projektas, sujungiantis istoriją, kūrybą ir bendruomenę
2024
m. rudenį Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje startavo ilgalaikis
integruotas projektas „Pažink
Švenčionėlius“, tapęs ne tik ugdymo proceso dalimi, bet ir prasmingu
tiltu tarp mokinių, jų gimtojo krašto istorijos bei miestelio bendruomenės.
Projektas, vykdomas pagal švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“,
subūrė net 38 6–8 klasių mokinius ir trijų dalykų mokytojas: lietuvių kalbos
mokytoją Astą Činčikienę, anglų kalbos mokytoją Zitą Karneckienę bei dailės
mokytoją Alfredą Karovackienę.
Istorija, kuri kalba per
žmones
Projekto
pirmasis etapas buvo skirtas pažinčiai su Švenčionėlių istorija. Ne tradiciškai
– per vadovėlius ar skaidres, bet per gyvą patyrimą, tikras istorijas ir
susitikimus su įkvepiančiais žmonėmis. Mokiniai dalyvavo net aštuoniuose
skirtinguose susitikimuose: lankėsi Nalšios muziejuje, Kaltanėnų ugdymo ir
turizmo centre, bendravo su kultūros įstaigų atstovais, klausėsi miesto
istorijos pasakojimų iš istorikų lūpų, dalijosi savo įžvalgomis su menininkais,
kultūros kūrėjais. Įsimintiniausi momentai gimė klausantis Ramunės Čebručenko,
Roberto Čebručenkos, Jūratės Guigienės, Orintos Politaitės ar Povilo
Šimkavičiaus pasakojimų. Šie susitikimai ne tik praplėtė akiratį, bet ir padėjo
mokiniams ugdyti pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo bei pilietiškumo
kompetencijas – jie mokėsi ieškoti, rinkti ir sisteminti informaciją apie savo
gimtąjį miestelį bei ieškoti būdų, kaip ją kūrybiškai pateikti.
Kūrybinis žvilgsnis į
miestą
Antrojoje
projekto dalyje mokiniai žengė dar toliau – pasitelkdami IT žinias, kūrybinį
mąstymą ir komandinį darbą jie kūrė orientacinį žaidimą Švenčionėlių parke. Šį
etapą padėjo įgyvendinti miesto antropologė, Vilniaus Gedimino technikos
universiteto docentė dr. Jekaterina Lavrinec bei kūrybininkas, „laimikis.lt“
grupės bendraįkūrėjas Julius Narkūnas. Drauge su profesionalais mokiniai
tyrinėjo miesto erdves, rinko istorijas,
kaupė garsus, kvapus, vaizdus, citatas,
o vėliau visu tuo pasinaudodami kūrė maršrutą, kuris, viliamės, taps ne
tik edukacine priemone, bet ir gyva miestelio turizmo dalimi.
2025
m. gegužės 30 dieną Švenčionėlių miesto parke startavo orientacinis žaidimas
„Švenčionėlių paslapčių parkas“. Mokiniai dekoravo 14 inkiliukų ir iškėlė juos
parke. Kiekviename inkiliuke slepiasi vis kita užduotis, vis naujas iššūkis
žaidėjui. Patys pirmi žaidimą išbandė jo kūrėjai, taip pasikartodami Švenčionėlių
miesto istoriją, ieškodami simbolių, ženklų, užuominų ar daiktų, nes parke
pasislėpė Švenčionėlių simbolis vėžys, dar vėžliukas, paukštukas ir gilė.
Žaidimas pavyko, nors atsakyti į kai kuriuos klausimus buvo nelengva. Tikimės,
kad mokinių sukurtas maršrutas taps patraukliu objektu ir miesto
svečiams, ir vietos bendruomenei, o Švenčionėliai vis labiau skleis savo žavesį
ne tik istorijomis, bet ir jaunų žmonių iniciatyvomis.
Ateities pažadai
Projekto
metu sukurti produktai – ne vienkartiniai. Orientacinis žaidimas planuojamas
įtraukti į gimnazijos formalias ir neformalias veiklas, o jo pagrindu galėtų
būti kuriamos naujos edukacinės programos. Mokiniai ne tik labiau pažino savo
kraštą – jie tapo jo ambasadoriais, kūrėjais ir istorijos pasakotojais. „Pažink
Švenčionėlius“ – tai pavyzdys, kaip mokymasis gali virsti įkvepiančiu nuotykiu
ir bendruomenės telkimo įrankiu. O svarbiausia – tai įrodymas, kad kiekvienas
miestas turi ką papasakoti. Reikia tik mokėti išgirsti. Kviečiame ateiti į
Švenčionėlių miesto parkelį ir pažaisti - visai nesvarbu, kiek Jums metų,
patikiname, kad žaidimas sužavės kiekvieną.
Švenčionėlių
Karaliaus Mindaugo gimnazijos „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto kultūrinio
ugdymo koordinatorė Zita Karneckienė ir įtraukiojo ugdymo koordinatorė Asta
Činčikienė
Projektas
finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.
„Tūkstantmečio
mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Keletas akimirkų iš projekto:
Dirbtuvės-diskusija „Švenčionėlių charakteris“Pažintinio maršruto stotelių ir informacijos užduotims parengimas
Pažintinio maršruto sužaidybinimas ir testavimas